Azija ginkluojasi
JAV laikraštis New Yourk Times paskelbė kai
kuriuos duomenis apie tarptautinę ginklų prekybą. Kaip ir anksčiau,
2003 metais šioje ginklų rinkoje dominavo Jungtinės Amerikos Valstijos
ir Rusija. Tačiau pažymima, kad jau trečius metus ginklų pardavimo
ir pirkimo apimtys mažėja. Laikraštis remiasi Jungtinių Valstijų
Kongreso pateikta naujausia tyrimo informacija. JAV kol kas išsaugojo
pirmavimą pasaulinėje ginklų prekyboje ir pernai sudarė sutartis
parduoti ginklų už 14,5 mlrd. dolerių. Tai yra 56,7 proc. visų pasaulinių
ginklų prekybos kontraktų. 2002 metais JAV pardavė ginklų už 13,6
mlrd. dolerių. Rusija užima antrąją vietą, pernai sudariusi ginklų
pardavimo kontraktų už 4,3 mlrd. dolerių. Pažymėtina, kad 2002 metais
Rusija pardavė ginklų už šešis milijardus dolerių. Trečiąja didžiausia
ginklų pardavėja 2003 metais tapo Vokietija, pardavusi ginklų už
1,4 mlrd. dolerių.
Iš viso pasaulyje 2003 metais sudaryti ginklų
pardavimo kontraktai siekė 25,6 mlrd. dolerių. Turint omenyje infliaciją,
2000 metais pasaulyje buvo parduota ginklų už 41 mlrd. dolerių.
Vadinasi, mažėja ginklų pirkėjų arba vis daugiau šalių ginklus gaminasi
pačios. Aišku, jų kokybė nė iš tolo negali prilygti moderniausiai
amerikiečių, rusų, vokiečių ir prancūzų ginkluotei.
Kaip ir anksčiau, vadinamosios besivystančios
valstybės yra pagrindinė įprastų ginklų pardavėjų rinka. Pernai
besivystančioms šalims buvo parduota ginklų už 13,7 mlrd. dolerių.
Tai sudaro 53,6 proc. visų ginklų pardavimo sandorių. Tačiau ir
čia juntamas akivaizdus ginklų pirkimo mažėjimas. Pernai Jungtinės
Valstijos pardavė besivystančioms šalims ginklų už 6,2 mlrd. dolerių
(45,4 proc.), o Rusija pasirašė kontraktus su besivystančiomis šalimis
už 3,9 mlrd. dolerių (23,4 proc).
Iš JAV Kongreso ataskaitos aiškėja, kad daug ginklų
perka besivystančios Azijos valstybės, pavyzdžiui, 2000-2003 metais
Kinija nusipirko ginklų už 9,3 mlrd. dolerių. Po Kinijos eina Jungtiniai
Arabų Emyratai, Egiptas, Indija, Izraelis, Pietų Korėja, Saudo Arabija,
Malaizija, Singapūras ir Kuveitas.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|