Prašė Rusijos intelektualų padėti grąžinti Lietuvai
lituanistikos vertybes
Maskvoje viešėjęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas,
Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo
komisijos vadovas Česlovas Juršėnas paprašė intelektualų padėti
sugrąžinti Lietuvos visuomenei lituanistikos vertybes, saugomas
užsienio archyvuose. Jis Maskvoje atidarė tarptautinę mokslinę konferenciją
Istorinis lietuvių raštijos kelias. Sveikindamas konferencijos
dalyvius, Seimo vicepirmininkas pabrėžė, jog lituanistikos klodai
svarbūs ne tik kalbos, bet ir platesnės kultūros palikimo aspektu.
Jis paprašė Rusijos intelektualų padėti grąžinti lituanistikos vertybes
mūsų šaliai.
Būdami nuoseklūs ir pasiekę narystę Europos Sąjungoje,
turime surasti kokybiškai naujas galimybes spręsti nacionalinio
paveldo problemas, ieškodami, kaupdami, tirdami tiek mūsų, tiek
užsienio visuomenei žinomas paminklines baltistikos vertybes, autentiškus
dokumentus, liudijančius jų ryšį su Lietuvos istorija, - kalbėjo
Č. Juršėnas. - Daug kas iš to, kas pas mus buvo sukurta, per įvairias
okupacijas, politinius tvanus, buvo išgabenta svetur. Mums rūpi,
kad tos vertybės būtų atveriamos, grąžinamos Lietuvos visuomenei,
jos mokslininkams susipažinti. Šia prasme neabejotinai Rusijos intelektualų
pagalba būtų itin reikšminga.
Prisimindamas įvairialypius istorinius aspektus,
Č. Juršėnas išskyrė ne tik unikalų knygnešių sąjūdį, bet ir XIX
amžiuje suteiktą didžiulę Rusijos mokslininkų paramą. Ją kadaise
mūsų pirmtakams suteikė Rusijos mokslų akademijos, Peterburgo ir
Kazanės universitetų mokslininkai - akademikai Filipas Fortunatovas,
Aleksejus Šachmatovas, profesorius Janas Boduenas de Kurtenė, kai
kurie kiti kalbotyrininkai. Gindami teisę leisti lietuviškus leidinius
lotyniškais rašmenimis mokslo tikslams, jie padėjo atsispirti įvairiems
muravjovams, apskritai - imperiškajai tautų kultūros niveliavimo
politikai, - pabrėžė Seimo vicepirmininkas.
Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius"
|