Tautas suartino mokslininkė lietuvė
Benjaminas ŽULYS
|
Is kairės: dr. Bogdanas
Jakimovičius, dr. Aldona
Vasiliauskienė, vertėja Beatričė
Beliavciv iš Lietuvos garbės
konsulato, garbės konsulato
sekretorius spaudai Oles
Pograničnij ir dr. Vira Frys
|
|
Kalba t. Grigorijus Grinkiv,
OSBM. Kairėje - t. Pavlo
Jachimec, OSBM
|
Tokio darbo labai reikėjo
Šiais metais Ukrainoje, Lvovo nacionaliniame Ivano
Franko universitete, ukrainiečių kalba buvo išleista Lietuvos mokslininkės
istorikės dr. Aldonos Vladislavos Pajedaitės-Vasiliauskienės monografija
Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilicos rašmenimis (paleografija,
chronologija, diplomatika) (Aldona Vladislava Pajedaitė-Vasiliauskienė
Kirilični spiski Drugogo Litovskogo Statutu: paleografija, chronologija,
kodikologija. Monografija. Lviv, 2004). Tai pirma mokslo humanitarinio
profilio lietuviška knyga ukrainiečių kalba. Šis 175 puslapių knygos
forma išleistas mokslo darbas rugsėjo viduryje buvo iškilmingai
pristatytas minėtame Lvovo universitete, puošniojoje Veidrodžių
salėje. Renginį vedė universiteto bibliotekos direktorius dr. Bogdanas
Jakimovičius, dalyvavo knygos mokslinis redaktorius prof. Nikolaj
Krikun, dr. Vira Frys, kiti mokslininkai, specialistai. Taip pat
- Metropolito Juozapo Veljamino Rutskio teologijos-filosofijos studijų
Bazilijonų instituto rektorius tėvas Martin Chaburskij, OSBM, naujai
išrinktas Ukrainos provincijos protoigumenas tėvas Grigorij Grinkiv,
OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Pavlo Jachimec,
OSBM, Lietuvos garbės konsulato Lvove atstovai, Šiaulių universiteto
vadovybė, kiti svečiai. Susitikime buvo atkreiptas dėmesys, kad
šis leidinys yra pirmoji kregždė nepriklausomybę atgavusių Lietuvos
ir Ukrainos valstybių mokslo bendruomenių istorijoje.
Dr. A.Vasiliauskienė yra Vilniaus universiteto
Religijos studijų ir tyrimo centro vyr. mokslo darbuotoja, taip
pat ji dirba Šiaulių universiteto Šiaurės Lietuvos istorijos centre.
Be to, dar yra Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė,
Lietuvių katalikų mokslo akademijos Istorijos mokslų sekcijos pirmininkė.
Tad suprantama, kad šios istorikės mokslinės veiklos apimtys yra
plačios ir įvairios.
Kaip XXI amžiui sakė dr. A.Vasiliauskienė, ji
seniai domisi Lietuvos statutais, kurių, kaip žinoma, buvę trys.
Tai žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisės, kultūros
paminklai, lietuvių, ukrainiečių, baltarusių ir kitų tautų istorijos
šaltiniai. Mokslininkė pasakoja, kad 1529 metais buvo priimtas Pirmasis
Lietuvos Statutas (PLS), 1566-aisiais - Antrasis (ALS). Priėmus
abu jie nebuvo išspausdinti ir plito nuorašais LDK kanceliarine
kalba (kai kurių tyrėjų vadinama kirilica), lenkų, lotynų kalbomis.
1588 metais priimtas Trečiasis Lietuvos Statutas (TLS) buvo išspausdintas
Vilniuje tuoj po jo įsigaliojimo.
Tyrinėjant Lietuvos statutus, itin daug nuveikta
Vilniaus universitete. Profesoriaus Stanislovo Lazutkos sukurtos
ir jo vadovautos Lietuvos statutų tyrimo grupės darbo rezultatas
- trys Pirmojo Lietuvos Statuto akademinio leidimo knygos. Viena
iš antrojo tomo parengėjų bei bendraautorių buvo ir A.Vasiliauskienė.
Nuveikta kitų reikšmingų darbų. Kaip tik prof. S.Lazutka paskatino
Lietuvos statutų grupės mokslo darbuotoją A.Vasiliauskienę imtis
tyrinėti Antrąjį Lietuvos Statutą. Tiesa, negalima pamiršti, kad
ALS-u domėjosi ne tik prieškario Lietuvos, bet ir kai kurie pokario
Lietuvos mokslininkai. Tad vėliau mokslo tiriamųjų darbų ėmėsi A.Vasiliauskienė.
Padedant prof. S.Lazutkai, ji nuo 1985 metų turėjo galimybę dirbti
Peterburgo (tuomečio Leningrado), Maskvos, Lenkijos, Ukrainos bibliotekose,
muziejuose, archyvuose, ieškant ALS nuorašų. Taip 1988 metais Lvove,
Ukrainos meno muziejuje, lietuvei tyrinėtojai pavyko surasti iki
tol ankstesnių specialistų nepastebėtą nuorašą, kuris buvo įvardytas
Adomo Zaluskio vardu. Ir kitus nuorašus tyrinėtoja pavadino ar pagrįstai
pervardijo juos rašiusių, savininkų ar vietovių, kuriose jie buvo
rašyti ir jais naudotasi, vardais. Surastos medžiagos fragmentus
A.Vasiliauskienė skelbė Ukrainoje vykusiose mokslinėse konferencijose,
publikavo tos šalies ir Lietuvos mokslo leidiniuose. Pagaliau gausią
ir vertingą medžiagą mokslininkė susistemino ir jos pagrindu parašė
bei apgynė istorijos daktaro (tuomet - istorijos mokslų kandidato)
disertaciją. Jos pagrindu buvo išleista monografija. Reikšmingas
darbas, liečiąs ne vien Lietuvos, bet ir Ukrainos gyvenimą, atkreipė
šios šalies mokslininkų dėmesį. Darbas buvo išverstas į ukrainiečių
kalbą ir išleistas atskira knyga.
Šia tematika dr. A.Vasiliauskienė ir toliau Lietuvos
ir Ukrainos mokslinėje spaudoje publikavo mokslinių ir mokslo populiarinimo
straipsnių, skaitė pranešimus Lietuvoje, taip pat - Baltarusijoje,
Ukrainoje: Lucke, Lvove, Vinicoje, Podolės Kamenece, Poltavoje,
Novgorode, Severske, Kijeve. 1990 metais dalyvavo pirmajame tarptautiniame
ukrainistų asociacijų kongrese Kijeve.
Kaip savo monografijos Antrojo Lietuvos Statuto
nuorašai kirilica... reziumė rašo autorė, ALS nuorašų žinoma apie
40, iš kurių aštuoni parašyti LDK kanceliarine kalba (kirilica).
Penki nuorašai atsirado Ukrainoje, tų vaivadijų teritorijose, kurios
po 1569 metų Liublino unijos buvo atskirtos nuo LDK ir tiesiogiai
inkorporuotos į Lenkijos sudėtį.
Lietuvos teisės universiteto Teisės istorijos
katedros profesorius dr. Vytautas Andriulis pastebi, kad A.Vasiliauskienės
monografijoje pirmą kartą pateikta Antrojo Lietuvos Statuto tyrinėjimo
istoriografija, atlikta visų pasirinktos grupės nuorašų ir išsami
dviejų kopijų analizė (išskyrus tekstologinę). Išimtį sudaro K.Jablonskio
nuorašo fragmentai (likę tik 11 labai defektuotų lapų), kurio charakteristika
negalėjo būti naudinga išvadoms. Todėl monografijoje autorė sulygina
septynis nuorašus. Tai Kurniko, Jano Chotinskio, Počiajevo, Čiudo,
Adomo Zaluskio, Lucko ir Usovičiaus. Išnagrinėtos ir dvi - Počiajevo
ir Usovičiaus - nuorašų kopijos (Mokslo Lietuva // Ar pamatysime
išspausdintą Lietuvoje Antrąjį (1566 m.) Lietuvos Statutą?).
Monografijoje pateiktos autorės sudarytos šešios
lentelės; ALS nuorašų bendra charakteristika, Kai kurie ALS nuorašų
išmatavimai ir kt. Dar kitose šešiose lentelėse pateikiami konkrečių
nuorašų įvairūs duomenys. Knygą taip pat iliustruoja autorės nukopijuoti
ALS nuorašų vandenženklių pavyzdžiai.
Ukrainoje bus dėstoma lietuvių kalba
Dr. A.Vasiliauskienė pabrėžia, kad ši knyga išleista
spaudos lietuviškomis rašmenimis atgavimo 100-mečio proga, taip
pat - Pirmojo Lietuvos Statuto 475 metų sukakčiai pažymėti. Mokslininkė
sako, kad tai yra pirmoji monografija, skirta Antrajam Lietuvos
Statutui. Be to, knyga išėjo iš universitetinio į tarpuniversitetinį
lygį. Per šį darbą tėvai bazilijonai užmezgė mokslinius kontaktus
su Lvovo universitetu. Ta proga dr. A.Vasiliauskienė padėkos žodį
tarė Ukrainos tėvams bazilijonams, ypač - tėvui Josifui Budaj, kitiems
geradariams, radusiems lėšų ir padėjusiems išleisti šią knygą. Taip
pat šiltu žodžiu atsiliepia apie profesorius N.Krikun bei Nataliją
Jakovlenko, dr. V.Frys, tėvą P.Jachimec, OSBM.
Bet tai dar ne viskas. Lapkričio 12-13 dienomis
Šiaulių universitete rengiama mokslinė konferencija, skirta šv.
Juozapato 400 metų įstojimo į Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyną
jubiliejui pažymėti. Tai penktoji, o Lietuvoje trečioji konferencija
(dvi vyko Ukrainoje) iš ciklo, skirto Šv. Bazilijaus ordino istorijai.
Pagrindinė šios konferencijos organizatorė - dr. A.Vasiliauskienė.
Mokslininkė pastebi, kad tai vienintelis ordinas, kurio lopšys -
Vilnius.
Konferencijoje tarp Ukrainos Metropolito Juozapo
Veljamino Rutskio teologijos-filosofijos studijų Bazilijonų instituto
ir Šiaulių universiteto bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Taip pat Šiaulių universitetas pasirašys sutartį su Lvovo nacionaliniu
Ivano Franko universitetu. Tai pirmosios šių dviejų Ukrainos aukštųjų
mokyklų sutartys su Lietuvos aukštąja mokykla - Šiaulių universitetu.
Konferencija bus užbaigta lapkričio 13 dieną Vilniuje,
Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur po šv. Mišių 15 val. bus skaitomas
pranešimas apie šv. Juozapato ir šv. Kazimiero paraleles, o po to
apvalus stalas.
Ypač džiugi žinia mums, lietuviams, kad Lvovo
nacionaliniame Ivano Franko universitete planuojama įkurti Lituanistikos
studijų centrą. Tai dar labiau suartins abi mūsų tautas.
Būtina priminti, kad 2001 metais, pirmosios dr.
A.Vasiliauskienės suorganizuotos konferencijos, skirtos Šv.Bazilijaus
ordinui, metu ukrainiečiai ją apdovanojo Popiežiaus Jono Pauliaus
II lankymosi Ukrainoje atminimo medaliu. Be to, ji yra gavusi ne
vieną tėvų bazilijonų padėkos bei garbės raštą, apdovanota kitų
institucijų garbės diplomais.
© 2004 "XXI amžius"
|