JAV ir Europos dien raščiai vertina JAV prezidento rinkimų rezultatus

JAV dienraštis "The New York Times" apie Džordžo Bušo pergalę JAV prezidento rinkimuose rašo: "Dž. Bušas pasiekė solidžią pergalę. Tačiau šalis lieka susiskaldžiusi. Net 49 procentai rinkėjų, norėjusių kitokios vyriausybės, yra nusivylę ir su nerimu žvelgia į ateitį. Pirmoji jų užduotis - pripažinti daugumos valią".

"Ateinančiais metais Dž.Bušas gali nekeisti vykdytos politikos arba pradėti galvoti apie savo vietą istorijos vadovėliuose. Jo sakyta kalba suteikė vilties, jog jis pasuks šiuo aukštesniu keliu. "Nauja kadencija - tai nauja galimybė suvienyti valstybę", - teigė jis Džono Kerio rinkėjams. Deja, patirtis rodo, kad tokie mąstymo posūkiai ilgai netrunka", - rašo "The New York Times".

Kitas JAV dienraštis "Washington Post" pažymėjo: "Dž. Bušas vakar visiškai teisingai pastebėjo, kad jam reikalinga visų amerikiečių parama. Tačiau mes norėtume išgirsti, jog prezidentui egzistuoja ir kitos tautos. Jis susiduria ne tik su susiskaldžiusia Amerika, bet ir su pasauliu, kurio politikai ir piliečiai turi savo nuomonę apie rinkimų rezultatus".

Nauja kadencija, pasak "Washington Post", suteikia Dž. Bušui galimybę sąjungininkams parodyti, kad jis pasirengęs atsižvelgti į jų nuomonę klimato kitimo ir atominių ginklų neplatinimo klausimais. Pagarba tarptautinės bendruomenės požiūriui prezidentui gali padėti siekiant tikslų Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje. Be to, dar nevėlu atsakomybėn patraukti aukštus pareigūnus, nusižengusius Ženevos konvencijai ir atsakingus už netinkamą elgesį su irakiečiais kaliniais.

"Tai, ką Amerika prieš ketverius metus gavo netikėtai, dabar ji turi tautos pareikšta valia. Jis meldėsi, kaip pats vakar savo kalboje sakė, kad "gautų valdžią, atitinkančią jo siekius". Ir jis ją gavo. Nuo šiol jis neturės ko kaltinti už savo nesėkmes, tačiau nebebus ir tėvo, kuriam reikia dėkoti už pergales. Pirmoji kadencija Baltuosiuose rūmuose Bušų klanui buvo nelaukta dovana. Antroji kadencija priklauso tik jam, o sūnus galiausiai aplenkė tėvą", - rašo Italijos laikraštis "La Repubblica".

Konservatyvus Austrijos dienraštis "Die Presse": "Demokratams senatoriaus Džono Edvardso lūpomis pareiškus, jog jie kovos "dėl kiekvieno balso", kaip niekada aktualus tapo klausimas: "Kas turi moralinę teisę tapti prezidentu?" Tačiau šį kartą visiškai kitu kampu nei prieš ketverius metus, kada Alas Goras buvo gavęs 500 tūkst. balsų daugiau. Šįkart skirtumas tarp Dž. Kerio ir Dž. Bušo buvo pastarojo naudai. Be to, nepaisant - o gal būtent dėl - aktyvaus rinkėjų dalyvavimo prezidentas gavo keturiais milijonais balsų daugiau nei jo priešininkas. Tebuvo laiko klausimas, kol demokratai sugniuš po moraline našta, kurią sau užsikrovė prieš ketverius metus. Nelieka jokių moralinių abejonių, kad Dž. Bušas kaip prezidentas įsitvirtino, o Dž. Keris turėjo pripažinti savo pralaimėjimą".

Kairiųjų liberalų pažiūrų Austrijos dienraštis "Der Standard": "Kaip galėjo nutikti, kad prezidentas su tokiais "pasiekimais" absoliučiais skaičiais surinktų daugiau balsų nei bet kuris kitas išrinktas JAV vadovas, įskaitant Džefersoną, Linkolną ir F. D. Ruzveltą? Tai nulėmė dvi priežastys. Pirma - terorizmas. Valdant Dž. Bušui šis žodis tapo tikra amerikiečių manija, kurioje negrįžtamai susipynė realios ir išgalvotos baimės. Kiekvienas, kuris visa tai sudvasina, tampa pakantus savo vyriausybės klaidoms. Antra. Dar niekada tiek daug amerikiečių savanoriškai neatsisakė savo ekonominių interesų religinės moralės vardan. Kaip taikliai pažymėjo iš Kanzaso kilęs rašytojas Tomas Frenkas, kas šiandien JAV praranda darbą, rytoj eis į protesto mitingą prie artimiausios nėštumų nutraukimo klinikos".

Lenkijos laikraštis "Rzeczpospolita": "Už prezidento perrinkimą amerikiečiai balsavo, nes suvokė, jog karo metais lyderiai nekeičiami. Karu jie laiko po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių prasidėjusią kovą su teroru. Daugumai europiečių toks stiprus pavojaus jausmas svetimas, todėl jie viską mato kitoje šviesoje. Senąjį žemyną užvaldęs nepakantumas Amerikai ir jos lyderiui peržengė įprastas nuomonių skirtumų ribas ir virto isterija. Tačiau to negalima pasakyti apie Lenkiją, kur Dž. Bušas gali džiaugtis tokia pat parama kaip ir gimtajame Teksase. Konfliktas tarp Europos ir Amerikos, dėl kurio negalima kaltinti tik JAV prezidento, netarnauja Lenkijos interesams. Šie nesutarimai trikdo ir NATO veiklą".

Liberalus Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza" pastebi: "Dž. Bušo pergalė nėra gera naujiena. Prezidentas atsakingas už invaziją į Iraką, kurios metu tegu ir buvo nuverstas nusikaltėliškas režimas, tačiau sąnaudos milžiniškos, o efektas minimalus. JAV nepavyko susidoroti su iššūkiais, keliamais šios daugiaetninės, postkolonijinės, ilgus metus totalitarinės diktatūros valdytos visuomenės. Irake nematyti nei stabilumo, nei demokratijos, o aukos milžiniškos. Rinkimų rezultatas - konservatyviosios Amerikos, nepasitikinčios pakrantėje gyvenančiais liberalais, triumfas. Pralaimėjo liberali, Europos nuomonei atvira Amerika. JAV vis labiau juda į dešinę".

Konservatyvus Prancūzijos dienraštis "Le Figaro": "Perrinktasis prezidentas nuo šiol sieks tik užsitikrinti savo vietą istorijoje. Nuo trečiadienio Dž. Bušas nėra vargais negalais išrinktas prezidentas, turintis įrodyti savo tinkamumą eiti šias pareigas. Ateinančius ketverius metus jis tvirtai sėdės balne ir vadovaus vienintelei pasaulio supervalstybei. Atėjo laikas tai įsisąmoninti ir atversti naują puslapį Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų santykių istorijoje. Užuot iš Dž. Bušo laukus susitaikymo gestų, reikėtų patiems europiečiams parodyti iniciatyvą".

Prancūzijos dienraštis "Le Monde": "Vienintelės pasaulio supervalstybės vadovas, nusprendus perskaičiuoti balsus, gali atsidurti Ohajo valstijos balsų skaičiuotojų rankose. Demokratija, kuri pasauliui pristatoma kaip pavyzdinė, sudaro prastą įspūdį: rinkėjai balsuoja iki vėlyvo vakaro, nuolat genda balsavimo mašinos ir be perstojo perskaičiuojami balsai. Daugelyje demokratinių valstybių tokia netvarka yra neįsivaizduojama ir garbės Jungtinėms Valstijoms nedaro. Darosi neramu, jog pasaulio likimas priklauso nuo tokios archajiškos rinkimų sistemos".

Ispanijos dienraštis "El Mundo" rašo: "Amerikiečių teroro baimė ir stipraus lyderio troškimas buvo stipresnis nei potraukis naujovėms. Dauguma nori paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Beveik nelieka abejonių, jog Dž.Bušo aplinkoje esantys vanagai rinkimų rezultatus suvoks kaip paskatinimą".

"Irake prezidento politika nepasikeis. Be to, iškils naujo prevencinio karo prieš kitą valstybę grėsmė. Augs įtampą tarp Vašingtono ir arabų valstybių. Tikras paradoksas, jog balsuodami už Dž. Bušą amerikiečiai ne tik nepakenkė, bet ir padėjo radikaliems musulmonams".

Didžiosios Britanijos dienraštis "The Independent": "Nėra viskas taip blogai. Dž.Bušo pergalė gali paskatinti europiečius susivienyti ir prisiminti savus interesus. Tokiu atveju daugiausia prarastų Tonis Bleras, kuris vėl turėtų rinktis tarp Europos ir Amerikos. Tačiau kol kas pralaimėtojai yra demokratai. Dž. Keris nebuvo idealus kandidatas. Jo komunikaciniai sugebėjimai, šiais televizijų amžiaus ir daugumos amerikiečių paprastumo troškimo laikais neatitiko realijų. Liūdna konstatuoti, kad prezidentas nebuvo nubaustas už padarytas grubias klaidas. Su šiomis pasekmėmis turės tai taikytis ne tik Amerika, bet ir visas pasaulis".

dpa-ELTA

© 2004 "XXI amžius"