"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. lapkričio 10 d., Nr. 21 (90)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Politinės spekuliacijos
dėl „patriarcho“ pasiligojimo

Petras KATINAS

Jasiras Arafatas
EPA-ELTA nuotrauka

Gana keistai atrodo, kai faktiškai neegzistuojančios valstybės – Palestinos autonomijos lyderio Jasiro Arafato sunki liga sukėlė tolį didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje. Didžiosios informacijos agentūros, kitos žiniasklaidos priemonės nuolat pranešinėjo apie J.Arafato ligą, jo sveikatos būklę, spėliojo, gyvas jis ar jau miręs. Kaip ir tai, kur bus palaidoti J.Arafato palaikai. Retas kuris pasaulio lyderis susilaukė tokio dėmesio. Juk pats Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas atsiuntė specialų lėktuvą pasiligojusiam palestiniečių lyderiui nugabenti į prestižinę karo ligoninę netoli Paryžiaus. Aišku, Ž.Širaką suprasti galima. Jis siekia visaip sureikšminti save ir tuo pačiu Prancūziją, stengdamasis įsikišti į visus svarbiausius pasaulio įvykius. Taip pat sumenkinant kitų valstybių, ypač JAV vaidmenį tuose įvykiuose. O tai, kad niekaip neišnarpliojamas Artimųjų Rytų mazgas, yra gera proga nors pavaizduoti, jog prisidedi prie mazgo atrišimo, ir tas suteikia tam tikrų politinių dividendų. Tai yra prie vadinamojo „kelio žemėlapio“ siekiant sureguliuoti Artimųjų Rytų konfliktą, kuris jau kelis dešimtmečius tapo dideliu galvos skausmu pasaulio politikams. Šiuo metu Ketverto grupę, siekiančią sureguliuoti Izraelio ir palestiniečių konfliktą, sudaro JAV, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir Rusija.

Tad kodėl toks didžiulis susidomėjimas palestiniečių lyderio liga, nors J.Arafato rimto pasiligojimo buvo laukiama jau senokai. Ir ne vien todėl, kad jam 75-eri metai. Su šio legendiniu tapusio politinio veikėjo išėjimu į Alacho sodus siejama didelė nežinia, kuri laukia ne tik palestiniečių savivaldos, bet ir dar didesnės nežinomybės. Pirmiausia galimo dar didesnio Izraelio ir arabų pasaulio konflikto paaštrėjimo. Ir taip visiems aišku, jog J.Arafatui mirus palestiniečių teritorijose kils nuožmi kova dėl valdžios. Ir ne tik dėl jos, bet ir dėl didžiulių pinigų, kuriuos palestiniečiams skiria turtingos arabų šalys, pirmiausia Saudo Arabija. Tuo labiau kad ir pablogėjus sveikatai, J.Arafatas atkakliai atsisakinėjo paskelbti savo įpėdinį. Paradoksas, bet netgi oficialiai nepaskirtas palestiniečių administracijos pareigūnas, kuris gali eiti J.Arafato pareigas jo ligos metu. Todėl palestiniečių vadovybėje vargais negalais susitarta, kad, kol J.Arafatas bus ligoninėje, jo pareigas neoficialiai eis ministras pirmininkas Ahmedas Kurėjus ir buvęs premjeras Mohamedas Abasas. Pirmasis bus atsakingas už kasdieninius einamuosius reikalus, antrasis pirmininkaus Palestinos išsivadavimo organizacijai. Gana netikėtas buvo teroristinės radikalios „Hamas“ organizacijos, kuri oficialiai nepritarė J.Arafato pastarųjų metų politikai, tariamai smerkiančiai „Hamas“ teroristų išpuolius prieš taikius Izraelio gyventojus, taip pat savižudžių atakoms, pareiškimas. Šį kartą „Hamas“ vadovybė paragino atidėti į šalį visus nesutarimus ir surengti visuotinius rinkimus palestiniečių teritorijose. Kaip žinoma, anksčiau „Hamas“ nė karto nedalyvavo tokiuose rinkimuose. Todėl daromos išvados, kad „Hamas“ rinkimų atveju siekia gauti didelę įtaką palestiniečių vadovybėje. Tai nieko gera nežada Izraeliui. Neatsitiktinai Izraelio premjeras Arielis Šaronas, iki šiol laikęs izoliacijoje J.Arafatą jo būstinėje Vakarų Krante ir nesileidęs į derybas su juo, dabar prakalbo kitaip. Tai ir suprantama. Dabar Tel Avivas pagrįstai baiminasi, kad mirus J.Arafatui ateis dar radikalesni palestiniečių lyderiai. Tuo labiau kad jie tikriausiai susipeštų tarpusavyje. Ypač reikšmingas Izraelio premjero užtikrinimas, jog, J.Arafato išgijimo atveju, jam bus nedaroma jokių kliūčių grįžti į Palestiną. Tiesa, A.Šaronas kategoriškai atmetė pasiūlymą, kad J.Arafato mirties atveju jo palaikai būtų palaidoti Šventyklos kalne Jeruzalėje. Tad šios kapavietės lankymas galėtų tapti dar vienu įtempimo ir teroro židiniu Jeruzalėje, oficialiai paskelbtoje Izraelio sostine.

ES politikai, konkrečiai, Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas, nepraleido progos dar kartą pademonstruoti savo priešiškumą JAV, kurios remia Izraelį. Tą rodo ir Ž.Širako pareiškimas, kuriame liaupsinamas J.Arafatas, kaip palestiniečių laisvės simbolis, ir jam bei Palestinos nepriklausomos valstybės įkūrimo idėjai pažadėta visapusiška Paryžiaus parama. Tam pritaria ir ES. Kaip pareiškė ES užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana, „šiuo kančios metu“ (t.y. merdint J.Arafatui) Palestinos žmonės gali būti tikri, jog ES ir toliau imsis visų įmanomų veiksmų, kad kuo greičiau būtų įkurta nepriklausoma Palestinos valstybė. Tačiau kaip tai padaryti, jeigu nuo šio proceso bus nustumtos Jungtinės Valstijos, tikriausiai nežino nei Ž.Širakas, nei Ch.Solana. Juk tas „kelio žemėlapio“ planas, kurį apsiėmė vykdyti ES, Jungtinės Tautos, Rusija ir Jungtinės Valstijos, taip ir liks popieriuje, jeigu nuo to plano nusisuks Vašingtonas. Be pagrindinio Izraelio sąjungininko JAV veiksmų, jokios taikos Artimuosiuose Rytuose nebus. Nesvarbu, ar J.Arafatas liks gyvas, ar ne. Tad spekuliacijos ta tema tėra tiktai politiniai žaidimai. Pirmiausia apkartinant gyvenimą antrajai kadencijai išrinktam JAV prezidentui Džordžui Bušui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija