"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. lapkričio 10 d., Nr. 21 (90)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Baltijos šalims sunku atsikratyti sovietinio palikimo

Praėjus šešiems mėnesiams po prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES), trys Baltijos šalys, nepaisant sėkmingų rinkos reformų ir spartaus ekonomikos augimo, tebevargsta dėl pusę amžiaus trukusio sovietinio valdymo pasekmių, skelbia tinklalapis „EU Business“.

Nedidelės valstybės, gyvenusios Rusijos dominavimo šešėlyje, sveikino šiais metais įvykusį prisijungimą prie ES ir NATO kaip galutinį sugrįžimą į Vakarus. Tačiau spartūs pokyčiai paliko nuošalyje dalį žmonių ir nepašalino skaudžių socialinių bėdų.

75 metų pensininkė Angelė Žemantaitienė, anksčiau dirbusi vaikų gydytoja, mielai prisimena, kad sovietmečiu su vyru atostogaudavo prie jūros ir kiekvieną savaitę eidavo į teatrą.

Dabar būdama našlė ji turi pragyventi iš 428 litų mėnesinės pensijos, gyvena mažyčiame vieno kambario bute ir jaučiasi nepriklausanti naujajai Lietuvai. „Žinoma, buvo eilių, daugelis dalykų buvo prieinami tik vadinamajai nomenklatūrai, tačiau manau, jog buvo geresnė socialinė apsauga“, - sakė A. Žemantaitienė.

Į ją panašių žmonių nusivylimas padėjo šį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose pirmą vietą užimti Rusijoje gimusio milijonieriaus partijai, nors prieš pastarąją ir jungiasi įsitvirtinusios kairiosios ir dešiniosios partijos.

Kaimyninėje Latvijoje būta rusakalbių, kurie sudaro trečdalį šalies gyventojų, protestų. Jais reikštas nepasitenkinimas reformomis, kuriomis siekiama, kad latvių kalba taptų pagrindine mokymo kalba visose vidurinėse mokyklose.

Po ne vieną dešimtmetį trukusios rusifikacijos Latvijai ir Estijai, kurios nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais, liko didelės rusų etninės mažumos. Dėl griežtų kalbos reikalavimų pilietybė buvo suteikta tik pusei rusakalbių.

Estija, vykdžiusi ryžtingas ūkio reformas ir sekusi kaimyninių Skandinavijos šalių pavyzdžiu, daug nuveikė kurdama šiuolaikišką ekonomiką. Pasak ekspertų, užsienio investuotojai, ypač švedai ir suomiai, šiais metais Estijoje gali investuoti iki vieno milijardo eurų - daugiau kaip 15 kartų daugiau nei 1992-aisiais.

Tačiau 1,4 mln. gyventojų turinčią šalį kamuoja ŽIV/AIDS, 2000 metais labiausiai išplitusi per narkomanus Narvoje – Estijos pietryčiuose esančiame mieste, kuriame gyvena daug etninių rusų.

Ekspertų teigimu, Estijoje yra jau dešimt tūkstančių ŽIV užsikrėtusių asmenų. Santykiniu požiūriu tai prilygsta vienam milijonui ŽIV atvejų kaimyninėje Rusijoje, kurioje gyvena 144 mln. žmonių.

Latvijoje krizė yra apėmusi prastai finansuojamą, iš sovietmečio paveldėtą sveikatos apsaugos sistemą. Gydytojai ir slaugos darbuotojai grasina masiniais streikais, jei kitų metų pradžioje jų atlyginimai nebus padidinti du ar tris kartus.

Socialines problemas ir sovietinį požiūrį į gimstamumo kontrolę rodo tai, jog praėjusiais metais Latvijos sostinėje Rygoje padaryta daugiau abortų nei priimta gimdymų. Šalyje gyvena vos 2,3 mln. žmonių.

„Didelis abortų skaičius yra sovietmečio paveldas“, - tvirtino gydytoja ir universiteto dėstytoja Maira Jansonė.

Tuo tarpu A. Žemantaitienė viliasi, kad šviesesnė ateitis laukia dviejų jos vaikaičių, iš kurių viena studijuoja Kopenhagoje. „Ji netgi gali pasilikti ten dirbti, - sakė pensininkė iš Vilniaus. - Kita vertus, gaila, kad norint gyventi geriau, reikia palikti tėvynę“.

Išliekant aukštam nedarbo lygiui, ieškoti geresnio gyvenimo užsienyje, neoficialiais duomenimis, išvyko 300 tūkst. iš 3,5 mln. Lietuvos gyventojų. Beveik 70 tūkst. išvažiavo po to, kai gegužės 1 dieną Lietuva prisijungė prie ES.

Dpa-ELTA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija