Lietuva ir pagalba besivystančioms šalims
Būdama ES narė, Lietuva kartu tampa šalimi paramos
teikėja, kuri prisideda prie viso pasaulio raidos. Lietuva jau gali
prisidėti prie besivystančių ir pereinamąjį laikotarpį išgyvenančių
šalių gyvenimo kokybės gerinimo ir pasidalyti savo sėkminga patirtimi.
Tą uždavinį Lietuva gali vykdyti įsitraukdama į Jungtinių Tautų
programas, iš kurių viena svarbiausių yra Jungtinių Tautų vystymo
programa.
Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje
Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) yra pasaulinis
Jungtinių Tautų (JT) plėtros tinklas, visame pasaulyje skatinantis
visuomenės raidą bei padedantis spręsti plėtros uždavinius - nuo
kovos už žmogaus teises ir žmonijos saugumą, iki skurdo mažinimo
ir darnios aplinkos apsaugos užtikrinimo. JTVP veikia 166 pasaulio
valstybėse ir, bendradarbiaudama su šalių vyriausybėmis bei pilietine
visuomene, padeda kiekvienai iš jų kurti geresnį gyvenimą savo piliečiams.
Jungtinių Tautų vystymo programa savo veiklą Lietuvoje
pradėjo 1992 metais ir finansiniais ištekliais, žiniomis bei patirtimi
prisidėjo prie Lietuvos pastangų įgyvendinti programas, skirtas
spręsti skurdo, demokratinio valstybės valdymo, žmogaus teisių,
lyčių lygių galimybių, darnaus vystymosi ir kitų sričių klausimams.
Mūsų programos tęsiamos ir šaliai tapus Europos
Sąjungos (ES) nare 2004 metų gegužę. Savo projektais prisidedame
prie socialinės atskirties mažinimo, kovos su korupcija, skatiname
aplinkos apsaugą - taip padedame šaliai įgyvendinti ilgalaikius
socialinius ir ekonominius tikslus.
Būdama ES narė, Lietuva taip pat tampa šalimi
paramos teikėja - šalimi, kuri prisideda prie viso pasaulio raidos.
Atsižvelgdama į naują šalies statusą, JTVP kartu su Lietuvos Respublikos
Vyriausybe įgyvendina visuomenės švietimo programą bei stiprina
šalies administracinius gebėjimus efektyviai teikti pagalbą plėtrai.
Lietuva jau gali prisidėti prie besivystančių ir pereinamąjį laikotarpį
išgyvenančių šalių gyvenimo kokybės gerinimo ir pasidalyti savo
sėkminga patirtimi.
Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje taip
pat aktyviai bendradarbiauja su verslo, darbdavių ir darbuotojų
organizacijomis bei Ūkio ministerija ir, remdamasi Jungtinių Tautų
iniciatyva Pasaulinis susitarimas, skatina kurti socialiai aprėpiančią
ekonomiką mūsų šalyje.
Jungtinių Tautų vystymo programos tinklas pasaulyje
ir Lietuvoje prisideda formuluojant ir pristatant naujas plėtros
kryptis. Šiuo tinklu galima pasinaudoti ieškant pasaulinės patirties,
kaip spręsti įvairius socialinės raidos klausimus. JTVP Lietuvoje
taip pat sukaupė daug žinių ir patirties projektų rengimo ir valdymo,
finansinių išteklių administravimo ir partnerystės kūrimo srityse.
Mūsų žinios ir patirtis gali būti naudingos siekiant gauti Europos
Sąjungos lėšų, kuriant ir įgyvendinant įvairius projektus Lietuvoje
ar kaimyninėse šalyse.
Plėtros ir pagalbos politika
Plėtros ir pagalbos politika - tai visų išsivysčiusių
šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama garantuoti
taiką, ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti
skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti
besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. ES plėtros politikos
tikslas skurdo mažinimas pasaulyje.
Siekiant integruoti besivystančias šalis į globalizacijos
procesą, 2000 metais JT Tūkstantmečio viršūnių susitikime pasaulio
valstybės, taip pat ir Lietuva, patvirtino tūkstantmečio plėtros
tikslus, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti iki 2015 metų.
Tūkstantmečio plėtros tikslai:
· perpus sumažinti skurdą ir nepriteklių pasaulyje;
· garantuoti visuotinį pradinį išsilavinimą;
· užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises;
· dviem trečdaliais sumažinti vaikų iki penkerių
metų mirtingumą;
· trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdančių motinų
mirtingumą;
· sustabdyti ŽIV/AIDS ir kitų užkrečiamųjų ligų
plitimą;
· užtikrinti darnaus vystymosi politiką;
· sukurti globalinę partnerystę plėtrai užtikrinti.
· Derybų dėl narystės Europos Sąjungos kontekste
Lietuva prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus plėtros politikos
srityje (26-as derybinis skyrius).
· Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimui 2002 metais
Monterėjuje įvykusioje JT konferencijoje Finansavimas plėtrai užtikrinti
ES įsipareigojo iki 2006 metų skirti šiai politikai 0,39 proc. nuo
BNP (kiekviena ES šalis individualiai ne mažiau negu 0,33 proc.
nuo BNP). Pagal preliminarius paskaičiavimus, norint pasiekti 0,33
proc. nuo BNP, Lietuva pagalbai turėtų skirti apie 227 mln. litų.
· ES valstybės skiria plėtros ir pagalbos politikai
29 mld. JAV (2002 m.), t.y. beveik pusę visos pasaulio teikiamos
pagalbos. 2002 metais ES oficiali pagalba plėtrai sudarė 0,35 proc.
nuo BNP.
· 2002 metais pirma kartą Lietuvos užsienio reikalų
ministerijos biudžete buvo numatytos lėšos, skirtos bendradarbiavimui
su užsienio valstybėmis plėtros politikos srityje finansuoti. Suma,
skirta šios politikos įgyvendinimui, siekė 100 tūkstančių litų,
kas sudarė mažiau negu 0,00025 proc. nuo BVP.
· 2003 metais, skaičiuojant pagal OECD/DAC metodologiją,
Lietuva plėtros ir pagalbos politikai skyrė apie 12, 26 mln. litų
(0,02 proc. nuo BVP). Šį skaičių sudaro:
· įmokos toms tarptautinėms organizacijoms, kurios
dalį savo lėšų skiria plėtros politikai;
· Pabėgėlių rėmimo centro bei Užsieniečių registravimo
centro veiklos finansavimas;
· humanitarinė pagalba (tokią pagalbą Lietuva
jau skyrė Afganistanui, Indijai, Ukrainai, Čekijai, Lenkijai, Čečėnijai,
Gruzijai, Irakui, Iranui, Sudanui ir Rusijai);
· URM finansuojami dvišaliai plėtros projektai
(vertė 100 tūkst.).
Lietuvai pradėjus mokėti įmokas į ES biudžetą,
pagalbos dydis išaugo, nes 4,68 proc. nuo įmokų yra skiriami ES
pagalbai trečioms šalims, teikiamai per įvairias pagalbos programas.
Lietuvos planuojamas pagalbos dydis 2004 metais - 0,057 proc. nuo
BNP (apie 32 mln. litų).
· 2003 m. gegužės 6 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą
Nr. 564, įtvirtinantį Lietuvos plėtros ir pagalbos politikos nuostatus
2003-2005 metams. Remiantis šiuo dokumentu, Lietuva teikia pagalbą
Baltarusijai, Ukrainai, Kaliningrado sričiai, Moldovai, Kaukazo
šalims, Afganistanui bei Irakui. Ateityje pagalba bus teikiama ir
kitoms besivystančioms šalims daugiašalės pagalbos ir ES plotmėje.
Požiūris į paramą besivystančioms ir pereinamąjį
laikotarpį išgyvenančioms šalims
Šių metų rugsėjo 9-12 dienomis visuomenės nuomonės
ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atliko apklausą. Buvo apklausta
1007 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Respondentų atranka
buvo parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą
tikimybę būti apklaustas. Apklausa vyko 18 miestų ir 58 kaimuose:
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje,
Visagine; Švenčionių, Alytaus, Šakių, Plungės, Pakruojo, Šilutės,
Šalčininkų, Kėdainių, Utenos, Tauragės ir Rokiškio rajonuose.
Apklausa vykdyta įgyvendinant Jungtinių Tautų
vystymo programos ir LR Vyriausybės projektą Lietuvos kaip valstybės
donorės gebėjimų stiprinimas. Ja buvo siekiama sužinoti Lietuvos
gyventojų nuomonę apie paramos teikimą besivystančioms šalims, apie
Lietuvą kaip šalį paramos teikėją, kokiai paramai Lietuvos gyventojai
pritaria ar nepritaria.
Pirmasis klausimas: Išsivysčiusios valstybės
per paramos programas neturtingoms šalims teikia materialinę paramą,
perduoda įvairių sričių žinias. Tuo siekiama užtikrinti ilgalaikę
ekonominę bei socialinę neturtingų valstybių pažangą, kad ateityje
jos pačios galėtų patenkinti savus poreikius. Tokia politika vadinama
plėtros ir pagalbos politika. Ar jūs manote, kad išsivysčiusios
valstybės turi vykdyti šią politiką? Į šį klausimą didžioji
dalis (82,7 proc.) respondentų atsakė teigiamai. Neigiamai atsakė
4,2 proc., o savo nuomonės neišsakė arba neturėjo 13,1 proc. apklaustųjų.
Daugiausia teigiamai atsakiusių yra tarp 18-29 metų amžiaus grupės
respondentų (91,4 proc.) ir 50-59 metų amžiaus grupės respondentų
(86,8 proc.), mažiausiai 74,3 proc. tarp vyresnių nei 70 metų
amžiaus grupės respondentų. Daugiausia neigiamai atsakiusių buvo
50-59 metų amžiaus grupės respondentų (5,9 proc.). Nuomonės šiuo
klausimu neturėjo daugiausia vyresni nei 70 metų žmonės (22,8 proc.).
Tarp respondentų, į šį klausimą atsakiusių taip, didžiausias procentas
buvo turinčių vidurinį ir specialųjį vidurinį išsimokslinimą (86,7
proc.), mažiausias tarp turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą
(71,8 proc.). Tarp pasisakiusių neigiamai - daugiausia aukštąjį
išsilavinimą turinčių respondentų (7,9 proc.). Tarp nuomonės neturinčiųjų
daugiausia buvo nebaigtą vidurinį išsimokslinimą turinčių grupėje
(23,9 proc.). Skirstant pagal pajamas tarp pritariančiųjų plėtros
ir pagalbos politikai daugiausia (87,6 proc.) tie, kurie gauna didžiausias
pajamas (nuo 501 Lt šeimos nariui), o tarp gaunančiųjų 300500 Lt
šeimos nariui teigiamų atsakymų buvo mažiausiai (79,1 proc.). Daugiausia
neturinčiųjų nuomonės taip pat yra šioje grupėje (15,3 proc.). Daugiausia
teigiamai į šį klausimą atsakė moksleiviai, studentai, namų šeimininkės
ir darbininkai. Daugiausia neigiamą nuomonę turinčiųjų yra tarp
specialistų su aukštuoju. Mažiausiai teigiamų atsakymų buvo tarp
kaimo gyventojų (73 proc.), tačiau tarp jų buvo ir daugiausia neatsakiusių
į klausimą (21,3 proc.).
Antrasis klausimas: Ar jūs manote, kad
Lietuva turėtų vykdyti plėtros ir pagalbos politiką, t.y. turėtų
teikti paramą ir perduoti žinias skurdesnėms šalims? Į jį teigiamai
atsakė 72 proc., neigiamai 17,9 proc. (priežastys, kad Lietuva
neturėtų vykdyti plėtros ir pagalbos politikos: Lietuva pati neturtinga,
pačiai reikia pagalbos, todėl, kad šalis pati turi pasirūpinti savo
žmonėmis, prieš teikdama pagalbą kitiems), o nežinojo ar neatsakė
10,1 proc. respondentų. Labiausiai šiai Lietuvos politikai pritaria
18-29 ir 30-39 metų žmonės (85,2 proc. ir 75,3 proc.), mažiausiai
60-69 metų (63,3 proc.), tarp jų yra ir daugiausia nežinančių
ar neatsakiusių (14,6 proc.). Daugiausia teigiamai į klausimą atsakė
aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai (78,3 proc.). Įdomu,
kad daugiausia prieštaravusių tokiai kitų šalių politikai taip pat
buvo šioje grupėje. Daugiausia nepritariančių šiai Lietuvos politikai
yra turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinimą (22,7 proc.) ir tarp
gaunančiųjų 300-500 Lt pajamas šeimos nariui (20,1 proc.). Kaip
ir atsakant į pirmą klausimą, daugiausia pritariančių buvo tarp
didžiausias pajamas šeimos nariui (501 ir daugiau Lt) gaunančių
respondentų (79,5 proc.). Tarp pritariančiųjų - daugiausia moksleivių
ir studentų (87 proc.) bei tarnautojų be aukštojo išsilavinimo (80,8
proc.). Priešiškiausiai nusiteikę darbininkai (21 proc.) ir pensininkai
(20,7 proc.). Daugiausia neatsakiusių į šį klausimą buvo tarp bedarbių
(15,7 proc.), namų šeimininkių (14,8 proc.) ir pensininkų (13,7
proc.). Daugiausia nepritariančių - tarp Vilniaus ir kaimų gyventojų
(23,3 proc. ir 18,7 proc.). Daugiausia teigiamai atsakiusiųjų gyvena
nedideliuose miestuose (80,3 proc.). Nuomonės neturi daugiausia
kaimo gyventojai (18,1 proc.).
Trečiasis klausimas: Jūsų manymu, kokią
paramą Lietuva galėtų teikti neturtingoms šalims?
49,4 proc. pasisakė už siuntimą medikamentų ir
maisto per stichines nelaimes ar karinius konfliktus nukentėjusiems
žmonėms (daugumą sudaro 40-49 metų respondentai (56,1 proc.), 27,6
proc. apklaustųjų atsakė, kad reikia siųsti į neturtingas valstybes
įvairių sričių ekspertus bei specialistus (daugiausia 18-29 metų
grupėje žmonių 35,8 proc.), o 9 proc. už lėšų skurdui mažinti
mažai išsivysčiusiose valstybėse skyrimą (daugiausia 12,1 proc.
yra 40-49 metų grupės respondentai). 14 proc. neturėjo nuomonės
arba neatsakė (daugiausia vyresni nei 70 metų žmonės). Ekspertų
siuntimui labiausiai pritarė didžiausias pajamas turintys (501 ir
daugiau Lt) 37,8 proc. bei specialistai su aukštuoju išsilavinimu
(41,8 proc.). Už medikamentų ir maisto siuntimą daugiausia pasisakė
mažiausias pajamas turintys (iki 200Lt) 53,8 proc. bedarbiai (67,5
proc.), darbininkai (53 proc.) ir tarnautojai, neturintys aukštojo
išsilavinimo (51 proc.). Lėšų skurdui mažinti skyrimą labiausiai
remia nebaigtą vidurinį, vidurinį ir specialųjį išsilavinimą turintys
gyventojai (abiejų grupių po 9,7 proc.) bei tie, kurių pajamos šeimos
nariui neviršija 200 Lt (11,1 proc.). Tarp neturėjusiųjų nuomonės
daugiausia pensininkų (21 proc.), ir Vilniaus (16,6 proc.) bei kaimo
(19 proc.) gyventojai.
Ketvirtasis klausimas: Yra keli būdai
skirti lėšų neturtingoms valstybėms. Kuris iš nurodytų būdų jums
atrodo efektyviausias?
58,7 proc. gyventojų mano, kad geriausia skirti
lėšas tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Jungtinės Tautos,
Raudonasis Kryžius ir kitoms, dirbančioms neturtingose valstybėse,
12,8 proc. gyventojų mano, kad geriausia skirti lėšas Lietuvos organizacijoms
ir firmoms, kurios dirba neturtingose valstybėse, 6,5 proc. mano,
kad geriau skirti lėšas neturtingų valstybių vyriausybėms. 2 proc.
gyventojų kaip efektyviausią paramos būdą nurodė pinigų dalijimą
tiesiogiai žmonėms arba specialistų siuntimą, o 20,1 proc. išvis
neatsakė į klausimą arba nežinojo, ką atsakyti. Už lėšų skyrimą
tarptautinėms organizacijoms daugiausia pasisakė 40-49 metų gyventojai
(67,2 proc.), turintys didžiausias pajamas (501 ir daugiau Lt )
ir tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo 67,3 proc. Lėšų
skyrimui Lietuvos organizacijoms daugiausia pritaria 19-29 metų
gyventojai (19,8 proc.), mažiausias pajamas turintys (16,4 proc.)
ir moksleiviai bei studentai (23,9 proc.). Lėšų skyrimui neturtingų
valstybių vyriausybėms daugiausia pritaria 70 metų ir vyresni (8,4
proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys (8,5 proc.) ir namų šeimininkės
(13 proc.).
Penktasis klausimas: Jūsų manymu, kurioms
šalims/regionams Lietuva galėtų suteikti pagalbą?
47,8 proc. gyventojų mano, kad pačioms vargingiausioms
valstybėms, 20 proc. gyventojų mano, kad reikėtų padėti buvusioms
Sovietų Sąjungos respublikoms/NVS šalims, 11,2 proc. - kad pietryčių
Europos šalims, 3,2 proc. - patyrusioms stichinę nelaimę ar nukentėjusioms
nuo terorizmo ir karo, o 29 proc. nežinojo/neatsakė į klausimą.
Paramą pačioms vargingiausioms valstybėms labiausiai
rėmė 18-29 metų (62,3 proc.), mažiausias pajamas turintys (50,3
proc.) ir tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo (57,7 proc.).
Už paramą NVS šalims daugiausia pasisakė 30-39 metų (23,7 proc.),
aukštąjį išsilavinimą turintys (23,3 proc.) ir didžiausias pajamas
gaunantys (25,9 proc.) gyventojai.
Už paramą pietryčių Europos šalims daugiausia
pasisakė 40-49 metų (15,7 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintieji
(13,2 proc.) ir moksleiviai bei studentai (21,7 proc.).
Daugiausia šiuo klausimu negalinčių pasisakyti
buvo kaimo gyventojai (37,8 proc.).
Parengta pagal Lietuvos užsienio reikalų ministerijos
ir Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje informaciją
© 2004 "XXI amžius"
|