"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. lapkričio 24 d., Nr. 22 (91)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Atviras Europos Parlamento narių laiškas pasaulio valstybių vadovams bei visuomenei

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pakvietė pasaulio valstybių vadovus 2005 m. gegužės 9 d. susirinkti Maskvoje ir pažymėti dieną, kuomet SSRS, tuomet vadovaujama J.Stalino, šventė savo pergalę Europoje kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

SSRS pergalė nuo demokratiškosios Europos pergalės, pasiektos kartu su sąjungininkėmis JAV, skyrėsi tuo, kad ją sekė SSRS viešpatavimas kai kuriose Europos valstybėse, sėkmingai paverstose „nelaisvomis tautomis“. Pati Europa pergalę kare su nacistine Vokietija pažymi gegužės 8-ąją.

Rusijos Federacija yra Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, tačiau ji nuolat vengia savo atsakomybės dėl nusikaltimų žmoniškumui bei kaimyninėms valstybėms, kuriuos įvykdė Sovietų Sąjunga. Aukšto lygio renginys, siūlomas Maskvoje 2005 m. gegužės 9 d., tikrosios istorijos kontekste žymės ne Antrojo pasaulinio karo pabaigą, bet veikiau pritarimą sovietinėms okupacijoms ir totalitarinio komunizmo nusikaltimams.

Mes suprantame, jog Europos Sąjungai yra svarbu palaikyti gerus santykius su savo kaimyne Rusijos Federacija. Mes lenkiame galvas ir didžiai gerbiame visas Antrojo pasaulinio karo aukas. Tačiau istorijos paneigti negalima. Antrasis pasaulinis karas prasidėjo po to, kai totalitarinė Sovietų Sąjunga sudarė ne vieną susitarimą su nacistine Vokietija. Totalitarinė Sovietų Sąjunga aktyviai talkino nacistinei Vokietijai užkariaujant didžiąją Europos dalį, 18 lemtingų mėnesių tiekdama Vokietijos kariuomenei ir jos karo pramonei naftą, maistą ir kitas strategiškai svarbias žaliavas. Tuo pačiu metu, susitarusi su nacistine Vokietija, Sovietų Sąjunga įvykdė agresijos aktus Lenkijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos atžvilgiu. Dėl agresijos prieš Suomiją Sovietų Sąjungai buvo atimta narystė Tautų Sąjungoje. Dar svarbiau tai, kad visos šalys, dalyvavusios Antrajame pasauliniame kare, o pirmiausia Vokietija, tinkamai įvertino tą savo istorijos etapą; tačiau Rusijos Federacija neseka šiuo pavyzdžiu ir neužima kritiškos pozicijos Sovietų Sąjungos nežmoniškos užsienio bei vidaus politikos atžvilgiu.

Norime kreiptis į pasaulio lyderius, jų valstybes bei gyventojus, reikšdami savo susirūpinimą, ir paprašyti jų pažvelgti į tikruosius politinius prezidento V.Putino planuojamo 2005 m. gegužės 9-osios renginio tikslus. Mes turime atsižvelgti į dabartinę Rusijos Federacijos vidaus bei užsienio politiką. Manome, jog yra būtina kiekvienam priminti tragišką Baltijos ir kitų Centrinės bei Rytų Europos valstybių istoriją 1939 - 1991 metais. Tuo laikotarpiu Sovietų Sąjunga nesivaržydama vykdė totalitarinio komunizmo nusikaltimus.

Svarbu, jog valstybių vadovai, atsakydami į prezidento V.Putino kvietimą, aiškiai atskirtų gyventojų ir karių didvyriškumo pagerbimą bei aukas nuo Baltijos šalių neteisėtos okupacijos bei Centrinės ir Rytų Europos prievartinio pavergimo.

Europos Parlamento nariai:
Christopher J.P. Beazley,
Tunne Kelam,
Aldis Kušķis,
Vytautas Landsbergis
Strasbūras

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija