"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. lapkričio 24 d., Nr. 22 (91)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Apie šimto Europos parlamentarų laišką ir Rusijos susitaikymo iniciatyvą

Lapkričio 18 dienos rytą iš Europos Parlamento rūmų Strasbūre buvo išsiųsti oficialūs vieno turinio laiškai daugelio valstybių vadovams. Laišką pasirašė šimtas Europos parlamentarų iš visų 25 valstybių narių. Tai atsiliepimas į Rusijoje paskelbtą sumanymą kviesti svečius į jos pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą kitų metų gegužės 9 dieną. Europa mini šio karo pabaigą gegužės 8-ąją, o 9-oji yra Europos diena. Tada, praėjus penkeriems metams po karo, buvo pradėta kurti vieninga demokratinė Europa - dabartinė Europos Sąjunga. Tuo metu Vidurio ir Rytų Europos tautos tebevaitojo Stalino valstybės vergijoje po pergalingų jos užkariavimų 1940-1945 metais. Tokią sukaktį švęsti kartu su jokios kaltės nepripažįstančia Rusija turėtų būti problemiška. Apie tai ir pasiūlyta pamąstyti Rusijos prezidento kvietimą gavusiems arba gausiantiems valstybių vadovams: aiškiai atskirti „gyventojų ir karių didvyriškumo pagerbimą bei aukas nuo Baltijos šalių neteisėtos okupacijos bei Vidurio ir Rytų Europos prievartinio pavergimo“.

Laiško rengimas ir parašų telkimas nebuvo didelė paslaptis. Todėl nebūtinai stebuklingai sutapo, kad tą pačią dieną Jungtines Tautas pasiekė Rusijos (ir dar devynių NVS šalių, Jemeno bei Kambodžos) siūlymas švęsti dvi dienas, gegužės 8 ir 9, skelbiant jas susitaikymo ir atminimo dienomis su iškilmingu 2005 m. gegužės 9 d. renginiu Niujorke, Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje.

Tai pirmas kartas, kai Rusija siūlo susitaikymą - tad ir jos įvairiomis aplinkybėmis nuskriaustoms tautoms bei valstybėms. Tikėkime, kad tai nuoširdu, kad Kremliuje gimsta supratimas ir apie praeities karus prieš mažesniuosius, ir kad reikia susitaikymu, politiniu sprendimu baigti dabartinį karą Čečėnijoje, nebepraktikuoti teroristinių veiksmų prieš nepatinkamus asmenis, kaip antai, FSB agentų susprogdintąjį Kataro valstybėje gyvenusį buvusį Čečėnijos prezidentą Z. Jandarbijevą, ir neberemti nusikaltėlių apskritai. Pasauliui, ko gero, nušvistų geresnė viltis, mažėtų įtampos ir nepasitikėjimai, ir tam nuoširdžiam posūkiui impulsą tebus davęs dviejų dokumentų išėjimas viešumon tą pačią dieną.

Ir tepadeda mums Dievas, dauguma Lietuvos parlamentarų dar sako šiuos žodžius.

Vytautas LANDSBERGIS,
Europos Parlamento narys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija