Ar Vilniaus senamiestis pavojuje?

Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė prie Vilniaus rotušės Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Vilniaus senamiesčio detaliojo plano problemas protingiausia išsiaiškinti ir išspręsti valstybės viduje, o ne kelti į tarptautinį lygį, teigė Eltai Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė.

Kodėl reikėjo tarptautinės ekspertizės ir ar užsienio ekspertai buvo įpareigoti pateikti savo ekspertizę UNESCO Pasaulio paveldo globos komitetui?

ICOMOS ekspertai į Vilnių atvyko Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės prašymu, siekiant profesionalaus žvilgsnio į Vilniaus senamiestį iš šalies. Jie susipažino su senamiesčiu, rengiamu jo detaliuoju planu, apžiūrėjo problemines vietas ir iki Kalėdų atsiųs savo įvertinimą.

Tarptautinių ekspertų išvados skiriamos Lietuvai, bet nėra pateikiamos UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, nes ši tarptautinė organizacija ekspertų į Lietuvą nesiuntė. Jų išvadų ir žvilgsnio iš šalies reikėjo mums, mat esama labai skirtingų nuomonių dėl Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projekto. Vilniaus savivaldybė yra pažadėjusi be ekspertų išvadų netvirtinti Vilniaus senamiesčio detalaus plano. Susitikime su Vilniaus meru man buvo tai dar kartą užtikrinta.

Ar tikėtina, kad Vilnius gali būti įtrauktas į pavojuje esančių UNESCO globojamų objektų sąrašą, kaip teigia Vilniaus senamiesčio visuomeninė komisija?

Ekspertai labai nustebo tokiomis kalbomis ir nemato jokio pagrindo įtraukti Vilnių į vadinamąjį Pavojuje esančio pasaulinio paveldo sąrašą.

Tarptautinių ekspertų teigimu, visuomenės aktyvumas yra sveikintinas pilietiškumo pasireiškimas. Pasak jų, su visuomene reikia kalbėtis, tačiau tai turi būti konstruktyvus ir abiejų pusių geranoriškas dialogas. Konfrontacija niekada nieko gera neduoda. Ekspertų žiniomis, taip nebūna, kad tik visuomenės nuomonė lemtų - to nėra buvę nė vienoje valstybėje. Specialistai atvažiuoja konstruktyviai kalbėtis, o ne į piketus žiūrėti - ką gali daugiau padėti piketas? O Vilniaus senamiesčio visuomeninės komisijos kreipimasis į tarptautinius ekspertus tikrai buvo perduotas, susitikta su sostinės rajonų bendruomenių atstovais. Kita vertus, ekspertai mus pagyrė, kad Lietuva šias problemas bando išspręsti savo valstybėje, nes kritika, kuri pasiekia Pasaulinio paveldo globos komitetą, pliusų mūsų valstybei tikrai neprideda. Be to, šio komiteto nariai neturi tiek informacijos, kiek, pavyzdžiui, gali gauti specialiai atvykstantys ekspertai.

Kadangi Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projektas sukėlė daug diskusijų, vadinasi, pats laikas sustoti, peržiūrėti, pakoreguoti ką reikia, bet būtina susitarti tarpusavyje, Lietuvoje, o ne iškelti į tarptautinį lygį, kad kažkas už mus tai spręstų.

Kaip manote, ar Vilniaus senamiesčio detaliojo plano rengėjai atsižvelgs į ekspertų išvadas?

Natūralu, kad plano rengėjas turi savo subjektyvią nuomonę ir ją gina. Tarptautiniai ekspertai labai akcentavo, kad Vilniaus senamiestis yra ne tik savivaldybės senamiestis, bet jis yra pasaulio paveldo objektas. Ekspertai klausė, ar mūsų šalyje pasaulio paveldo objektus reglamentuoja atskiras įstatymas. Mes sakėme, kad ne, bet turime pakankamą teisinę bazę, Lietuva yra ratifikavusi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją. Pakankama teisinė bazė gerokai peržengia Vilniaus savivaldybės kompetencijos ribas.

Pripažinę aukštą mūsų specialistų profesionalumo lygį ir gerus norus, ekspertai sakė, kad galiojantys teisiniai dokumentai turi būti suderinami tarpusavyje, ir perspėjo neskubėti patvirtinti tą svarbų dokumentą - Vilniaus senamiesčio detalųjį planą. Puikiai suprantame, kad, patvirtinus detalųjį planą, jį pakeisti bus be galo sunku, beveik neįmanoma.

Kokią numatote tolesnę įvykių raidą?

Tikiu, kad bus rastas optimalus sprendimas dėl Vilniaus senamiesčio detaliojo plano, ekspertų išvados pristatytos ir aptartos, bus dėl ko pagalvoti, pasvarstyti ir pasiginčyti. Gruodžio pradžioje Vilniuje laukiama dar vieno eksperto iš Pasaulio paveldo miestų organizacijos, kurį pakvietė pati Vilniaus savivaldybė. Prašysime, kad visi trys užsienio ekspertai susisiektų tarpusavyje ir pasitartų. Savo išvadas pateiks ir atskira nacionalinių ICOMOS ekspertų darbo grupė. Nemanau, kad tos nuomonės turėtų labai skirtis, nes visi ekspertai yra tikri savo srities profesionalai, tačiau Lietuvoje manoma, kad užsieniečiai vertina objektyviau.

Turbūt Vilniaus detaliojo plano problema - ne vienintelė tokia Europoje?

Tikrai ne! Antai Rygos senamiesčio klausimas yra nuolat svarstomas UNESCO Pasaulinio paveldo komitete, tačiau nuo to nėra sprendžiamas greičiau. Kol kas rezultato nėra pasiekta, nes veiksmingiausia geranoriškai tvarkytis viduje. Komitetas renkasi kartą ar du per metus, o per tą laiką galima daug naujų namų senamiesčio zonoje pastatyti.

Labai sunki situacija susiklostė Vokietijos Kelno mieste, jau įtrauktame į Pavojuje esančių paveldo objektų sąrašą. Girdėjau net grasinimų, kad, jei padėtis nesikeis, šis miestas gali būti išbrauktas iš UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašo.

Kitas chrestomatinis pavyzdys yra buvęs Vienoje. Senamiesčio apsauginėje zonoje ketinta statyti dangoraižį. Tačiau pagrasinus miestą įtraukti į “pavojaus” sąrašą, Viena iškart atsisakė šio projekto, nors buvo pasirašytos visos statybų sutartys, sutartos visos lėšos.

Nesame išskirtiniai - daugelis miestų turi panašių komercinių ir privačių interesų istoriniuose centruose, tačiau Lietuvoje vėluojama identifikuoti problemą. Pradedame šaukti tada, kai naujas pastatas jau kyla arba yra pastatytas.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Laura Pačtauskaitė

© 2004 "XXI amžius"