Komunistinio Kinijos drakono pavojus

Petras KATINAS

Politikos apžvalgininkai, daug rašantys apie komunistinės Kinijos ekonominį stebuklą, kažkodėl tik dabar pastebėjo vieną labai pavojingą tendenciją – nepaprastai suaktyvėjusį ginklavimąsi. Kinija skiria savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti 65 milijardus dolerių. Šioje srityje Pekinas nusileidžia tiktai Jungtinėms Valstijoms. Per pastaruosius keturiolika metų Kinija kasmet didina vienu procentu savo karinį biudžetą. Jeigu 1994 metais komunistinės Kinijos karinis biudžetas buvo maždaug lygus Taivano kariniam biudžetui, tai šiuo metu jis jau viršija jį daugiau kaip tris kartus.

Pastaraisiais metais Kinija ėmė gausiai pirkti pačią naujausią ir moderniausią karinę techniką. Ypač daug jos perka Rusijoje. Pirmiausia povandeninius laivus ir reaktyvinius naikintuvus, aprūpintus naujausiomis technologijomis. Vėliau tas technologijas panaudoja pačioje Kinijoje gaminamai ginkluotei modernizuoti. Tai raketinės ir lazerinės technologijos, sparnuotosios raketos ir tolimojo plaukiojimo karo laivai. Kaip pranešama, Pentagono vadovai vis dažniau reiškia savo susirūpinimą didžiuliais Kinijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimo tempais. JAV Centrinės žvalgybos valdybos duomenimis, 2015 metais Kinija galės turėti 100 sparnuotųjų raketų, kurios bus nukreiptos į taikinius Jungtinėse Valstijose. Tokio raketų skaičiaus nepajėgtų sulaikyti jokia priešraketinės gynybos sistema.

Be to, Kinija naująsias technologijas įtraukė į taktinį informacinio karo planą. Tokia elektroninė ataka sukeltų labai daug neigiamų pasekmių priešininkui. Visų pirma išvedant iš rikiuotės elektronines sistemas, panaudojant kompiuterinius virusus ir, žinoma, psichologinį poveikį. Pirmiausia rengiamasi panaudoti visas tas priemones sunaikinant Taivano kariuomenės vadovybės centrus. Kai kurie kariniai specialistai ir ekspertai tokią taktiką jau pavadino „adatų kaišiojimo karu“. Tas „adatų kaišiojimas“ turi pagrindinį tikslą – paralyžiuoti Taivano ginkluotąsias pajėgas. Ekspertai vieningai tvirtina, kad karinis balansas Taivano sąsiauryje gali būti pažeistas komunistinės Kinijos naudai jau kitais – 2005 metais. Šiuo metu Kinija turi per 600 raketų, kurios nukreiptos į Taivaną, o kasmet šis skaičius padidėja dar 75-iomis.

Aišku, kad Kinijos karinė strategija pirmiausia nukreipta sulaikyti galimam JAV kariniam įsikišimui tuo atveju, jeigu Pekino režimas pultų Taivaną. O tokių planų Kinija niekada neatsisakė. Kaip tik todėl Kinija stengiasi sukurti galingą sparnuotųjų raketų, povandeninių laivų ir bombonešių potencialą, kuris būtų panaudotas prieš JAV armiją, kuri, be abejo, bandytų apginti Taivaną jo užpuolimo atveju. Dabar Kinijos vyriausybė ir jos armijos vadovybė net neslepia, kad modernizuotos Kinijos ginkluotosios pajėgos būtų mažiausiai du tris kartus galingesnės nei Taivano. Tai planuojama pasiekti per artimiausius dvejus trejus metus.

Tačiau pagrindinis pavojus,ką šiomis dienomis pažymėjo Kanados laikraštis „The Globe and Mail“, yra tas, kad Kinijos armija taps tokia galinga ir moderni, kad galės būti pajėgi užpulti pačią galingiausią valstybę – Jungtines Valstijas.

Todėl daugeliui Vakarų apžvalgininkų nesuprantamas Vašingtono sprendimas leisti parduoti Kinijai du modernius galingus branduolinius reaktorius po 1100 megavatų. Teigiama, jog amerikiečių kompanija „Westinghouse Elektric“ dėl šio sandorio uždirbs tris milijardus dolerių. Apžvalgininkai tokį Vašingtono sprendimą vadina didžiausia sensacija. Tuo labiau kad dar šių metų balandžio mėnesį prezidento Džordžo Bušo administracija paskelbė sankcijas penkioms Kinijos kompanijoms už jų branduolinį bendradarbiavimą su Iranu. JAV politikai ne kartą skelbė, jog Pekinas perduoda „blogio ašies“ valstybei Iranui branduolines technologijas mainais už naftą. Be to, Kinija leidžia stalinistinei Šiaurės Korėjai naudotis Kinijos oro erdve bei geležinkeliais gabenti raketas ir kitus ginklus. Visiems gerai žinomas ir glaudus Kinijos bendradarbiavimas su Paskistano mokslininku Abdula Kadyr Chanu, kuris kaltinamas branduolinių technologijų pardavinėjimu juodojoje rinkoje.

© 2004 "XXI amžius"