Lietuva išlieka viena skurdžiausių
ES valstybių
Lietuva pagal vienam gyventojui tenkantį bendrąjį
vidaus produktą (BVP) išlieka viena skurdžiausių Europos Sąjungos
valstybių, tačiau augant ekonomikai pernai kiek sumažino atsilikimą.
ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, Lietuvos BVP vienam
gyventojui pernai siekė 46 proc. ES vidurkio, o 2002-aisiais 42
procentus.
Stebuklai negali įvykti per vieną naktį. Tai,
kas vyksta pastaruoju metu, ne atsilikimas, vis dėlto pasivijome
Lenkiją, sakė Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, BVP dalį vienam gyventojui lemia verslo struktūra, darbo
našumas ir gamybos efektyvumas. Lietuvių darbo našumas pernai prilygo
45,1 proc. ES senbuvių darbo našumo vidurkio.
Santykinai mažiausias BVP vienam gyventojui (perkamosios
galios paritetu) pernai užfiksuotas Latvijoje 41 proc. ES vidurkio
(2002-aisiais 39 proc.). Lenkijoje BVP pernai sudarė 46 proc.
ES vidurkio (46 proc.), Estijoje 49 proc. (46 proc.), Slovakijoje
52 proc. (51 proc.).
Baltijos šalys, kurios įstojo į ES, ir buvo labiausiai
atsilikusios jos vienintelės priklausė buvusiai Sovietų Sąjungai,
situaciją vertino banko NORD/LB Lietuva vyriausiasis analitikas
Rimantas Rudzkis. Jis pažymėjo, kad dar vienas svarbus veiksnys,
nuo kurio priklauso BVP vienam gyventojui ir darbo našumas tiesioginės
užsienio investicijos. Jos ir kelia Estijos BVP vienam gyventojui
lygį. Lietuva, pasak R. Rudzkio, yra ne tokioje patogioje geografinėje
padėtyje jos nesupa tokios ekonomiškai pažangios šalys kaip Švedija
ar Suomija.
Ir artimiausioje ateityje dalysimės paskutines
vietas su Latvija ir Estija, investicijų srautų procese persilaužimo
nebus, prognozavo analitikas. R. Rudzkio manymu, užsienio investicijas
labiausias stabdo nepakankamas valdžios dėmesys, didelės biurokratinės
kliūtys pradedantiems verslą Lietuvoje. R. Rudzkio prognozėmis,
Lietuva šįmet sulauks apie du milijardus užsienio investicijų, kai
Estija jų tikisi gauti apie vieną milijardą eurų (apie 3,45 mlrd.
litų). Jis priminė, kad Estijoje gyventojų mažiau nei Lietuvoje,
todėl pagal investicijas vienam gyventojui Lietuva dar labiau atsiliktų.
Europos Sąjungos vidurkį pagal BVP dalį vienam
gyventojui daugiausiai 2,15 karto viršijo Liuksemburgas. Šį
vidurkį taip pat viršijo Airija (33 proc.), Danija (23 proc.), Austrija
(22 proc.), Nyderlandai (21 proc.) ir Didžioji Britanija (18 proc.).
Daugiausiai BVP vienam gyventojui nuo 1995 metų
išaugo Liuksemburge (nuo 179 proc. ES vidurkio iki 215 proc. 2003
metais). Spartus santykinės gerovės augimas taip pat fiksuojamas
Lietuvoje, Airijoje, Estijoje ir Ispanijoje.
2003 metais Lietuvoje BVP buvo 9,7 proc. didesnis
nei 2002 metais. Per 2003 metus BVP Latvijoje padidėjo 7,5 proc.,
Estijoje 5,1 procento.
Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius"
|