Maskvos meška Europoje
Daugelis Lietuvos Seimo narių buvo gerokai nustebę,
kai Premjerui pristatant savo Vyriausybės narius ir programą neišvydo
ministrų būryje būsimojo ūkio ministro V.Uspaskicho. Premjeras A.Brazauskas
paaiškino, kad tas skubiai išvyko į Briuselį, nes Europarlamente
steigiama nauja Demokratų frakcija, prie kurios prisijungs ir V.Uspaskicho
Darbo partijos penki europarlamentarai iš Lietuvos. Tiesa, Premjeras
kalbėjo apie Darbo frakciją, bet tai padėties nekeičia. Apie tai,
kad Briuselyje ir Strasbūre kuriama Maskvos partija, paprastai tariant,
jos interesams atstovaujanti grupuotė, besiskelbianti ginsianti
išsiplėtusios ES rusakalbių interesus, atvirai papasakojo Latvijos
rusų žiniasklaida. Konkrečiai, Vesti segodnia. Kažkokia Natalija
Sevidova džiūgavo, jog, į Europos Parlamentą patekus žinomai Latvijos
rusų šovinistei ir Latvijos nepriklausomybės priešininkei Tatjanai
Ždanok, atsivėrė puikios perspektyvos kurti Europarlamente Rusų
partiją, kurioje bus Baltijos šalių rusus ginantys parlamentarai
bei Rusijos mylėtojai iš kitų ES valstybių. Dar nežinia, kaip vadinsis
ši europarlamentarų rusiška grupė, nes kuriama Rusų partija ketina
prisijungti prie jau esančios Europos Parlamente Žaliųjų frakcijos.
Į tą frakciją susispietė įvairaus plauko labiausiai antiamerikietiškai
nusiteikę deputatai iš įvairių ES valstybių. Kaip žinoma, žaliųjų
judėjimą, kaip vieną kovotojų už taiką organizaciją, šaltojo karo
metais įkūrė ir dosniai finansavo KGB, taip pat ir kitas žurnalistų,
draugystės su SSRS organizacijas.
Gruodžio 3-4 dienomis Briuselyje įvyko tarptautinė
konferencija, pavadinta Rusakalbių visuomenė išsiplėtusioje Europos
Sąjungoje. Šią konferenciją organizavo ir oficialiai finansavo
Žaliųjų frakcija (Europos laisvasis aljansas), kurios nare yra jau
minėtoji T.Ždanok. Į konferenciją suvažiavo rusų organizacijų ir
bendrijų atstovai iš Baltijos šalių, Vokietijos, Vengrijos, Danijos,
Norvegijos, Belgijos, Prancūzijos, Graikijos ir Kipro. Ypač aktyvūs
buvo Baltijos šalių ir Kipro atstovai, kurie nepriklausomų Baltijos
valstybių valdžią tiesiog užpylė įvairiausiais absurdiškais kaltinimais
dėl tariamo jų teisių pažeidinėjimo, persekiojimo ir panašių nesąmonių.
Briuselio konferencija buvo organizuota pagal
geriausias sovietinio KGB veiklos tradicijas. Pirmiausia įtraukiant
į ją žinomus rusų išeivijos veikėjus, jau seniai gyvenančius Vakarų
Europoje. Šiuo metu Maskva, tiksliau, jos specialiosios tarnybos,
ypač koketuoja su garsių Rusijos šeimų palikuonimis, norėdama sudaryti
įspūdį, kad rusų aristokratijos atstovai palaiko Kremliaus politiką,
ypač imperijos atkūrimo klausimu. Todėl ir Briuselio konferenciją
atidarė irgi dirbtinai sukurtos Tarptautinės rusų tėvynainių tarybos
pirmininkas grafas Piotras Šeremetjevas. Delegatus sveikino Žaliųjų
frakcijos Europarlamente pirmininkė Monika Frasoni ir Europos laisvojo
aljanso prezidentė Neli Majes. Labai simboliška, kad šį sambūrį
entuziastingai pasveikino pats Maskvos stačiatikių patriarchas Aleksijus
II ir Maskvos patriarchato užsienio ryšių skyriaus vadovas Smolensko
ir Kaliningrado metropolitas Kirilas. Abu jie nuo seno žinomi kaip
su Rusijos KGB ir GRU glaudžiai susiję asmenys.
Pagrindinį pranešimą Rusakalbė Europa XXI amžiuje
perskaitė T.Ždanok, pabrėžusi, jog atėjo metas pateikti teisėtus
rusakalbių, gyvenančių ypač naujosiose ES šalyse, reikalavimus bei
pretenzijas tų šalių vyriausybėms, kurios esą nesirūpina vietiniais
rusais. Ji taip pat pasigyrė, kad Briuselyje turinti nemažai užtarėjų
tarp labai aukštas pareigas užimančių eurobiurokratų. Tai pirmiausia
į Rusijos prezidento draugus besiperšantis Romanas Prodis. Kaip
prorusišką galima vertinti ir susikūrusią Europos demokratų frakciją,
kuri pasiskelbė Centro dešiniąja jėga, nors iš tiesų joje pilna
senųjų ir naujųjų komunistų, atvirai remiančių Maskvos politiką.
Neatsitiktinai šios centro kairiosios partijos viceprezidentu
ir tarybos pirmininku išrinktas (ar paskirtas) V.Uspaskichas. Garbės
prezidentu tapo naujasis Rusijos prezidento V.Putino draugas R.Prodis.
Tokie procesai Europos Sąjungos viduje nieko gera nežada, ypač naujosioms
ES narėms.
Petras Katinas
© 2004 "XXI amžius"
|