Ukraina ne vienintelis Kremliaus taikinys
Vašingtone įsikūrusio fondo Jamestown Foundation
bendradarbis Vladimiras Sokoras laikraštyje Wall Street Journal
rašo apie, jo žodžiais, akivaizdų Rusijos kišimąsi į postsovietinės
erdvės valstybių vidaus reikalus.
Ukrainos atvejis, anot V. Sokoro, tikrai nėra
išskirtinis. Kremliaus vadovaujamas puolimas prieš demokratines
jėgas Ukrainoje, kurį stebime kelias pastarąsias savaites, kol kas
paskutinis ir labiausiai pastebimas dabartinės Maskvos strategijos
pavyzdys. Rusija ją vykdo visose Europos Sąjungos (ES) bei NATO
kaimyninėse valstybėse ir netgi bando įgyvendinti kai kuriose euroatlantinės
bendrijos šalyse. Kremlius stengiasi sutrikdyti šių valstybių rinkimų
procesus ir konstitucinę sandarą, tikėdamasis, kad išrinktos vietinės
antidemokratinės jėgos padės atgauti buvusią įtaką.
Vienas šios strategijos pavyzdžių galėtų būti
praėjusių metų pradžioje vykę Lietuvos prezidento rinkimai. Rusijos
žvalgybos tarnybos ir organizuotos nusikaltėlių grupuotės iš pradžių
įsiskverbė į kandidato į prezidentus Rolando Pakso rinkimų štabą,
o vėliau - ir į išrinktojo prezidento komandą. R. Paksas ir keletas
kitų su Rusija siejamų politikų vadovavo populistų kovai su Lietuvos
pasirinkta euroatlantinės integracijos strategija, rašo V. Sokoras.
Rusija taip pat gilina tautinius ir kalbinius ginčus Estijoje bei
Latvijoje, užuot stojusi už vietos rusų bendruomenių integraciją
į šias Baltijos šalis ir likusią Europą. Nepaisydama fakto, kad
Europos Sąjunga Latvijos ir Estijos pilietybės, kalbos ir švietimo
įstatymus laiko suderinamais su bloko kriterijais, Maskva nuolat
atakuoja šias Baltijos šalis tarptautiniuose forumuose, reikalaudama
minėtuosius įstatymus keisti. Maskva tikisi, kad, jei bus išsaugoti
tautiniai skirtumai, atsiras galimybė manipuliuoti Estijos bei Latvijos
vidaus politika.
Mažai kas pastebėjo, kad labai panaši drama į
Ukrainos įvykius dabar vyksta Abchazijoje. Ten per spalio rinkimus
Maskvos remiamas KGB veteranas kandidatas į prezidento postą Raulis
Chadžimba pralaimėjo rinkimų kovą ekonomistui Sergejui Bagapšui,
kuris Maskvai kelia įtarimų, be kita ko, ir dėl to, jog turi žmoną
gruzinę (į kandidatą į Ukrainos prezidento postą Viktorą Juščenką
Maskva žvelgia įtariai, nes šis vedęs amerikietę). Nedidele balsų
persvara S. Bagapšas laimėjo. Įpykusi Rusijos vyriausybė gruodžio
1 dieną paskelbė ekonominę Abchazijos blokadą.
Euroatlantinės bendrijos šalių kaimynystėje, be
kita ko, pavojų kelia terorizmas, nelegali prekyba ginklais ir narkotikais
bei masinio naikinimo ginklų platinimas. Tačiau, be šių pavojų,
laikas pripažinti ir priešintis naujausiai grėsmei - organizuotai
atakai prieš demokratiją.
ELTA
© 2004 "XXI amžius"
|