Vakarų Ukrainoje Lenkija laikoma pažadėtąja žeme

Prie Lenkijos sienos esančio Vakarų Ukrainos miestelio Šenino gyventojai remia opozicijos lyderį Viktorą Juščenką ir svajoja, kad vieną dieną Ukraina taps Europos Sąjungos (ES) nare. Už 500 kilometrų į rytus nuo Varšuvos esančio Šenino ir jo apylinkių gyventojai nuolat važiuoja į Lenkiją, kurioje parduoda kontrabandos būdu įvežtas cigaretes ir degtinę.

„Mano pensija tesiekia 50 JAV dolerių, o mano kaimynai Lenkijoje gauna 250 dolerių, – sakė 65 metų Ana Maksimiak. – Vienintelė šio skirtumo priežastis yra tai, jog Ukrainos pareigūnai į savo kišenes kemša mūsų pinigus“. A.Maksimiak, kaip ir dauguma kitų Vakarų Ukrainos gyventojų, praėjusį mėnesį vykusiame prezidento rinkimų antrajame rate balsavo už V. Juščenką. Ukrainos Aukščiausiasis Teismas paskelbė antrojo rato rezultatus negaliojančiais, tad gruodžio 26 dieną turėtų įvykti pakartotinis balsavimas, kuriame tikriausiai ir vėl kovos V. Juščenka ir Rusijos remiamas Viktoras Janukovičius. „Mes – europiečiai, – teigė A. Maksimiak draugė Olga Mendik, kuri norėdama papildomai užsidirbti į Lenkiją vyksta dukart per savaitę. – Čia (Vakarų Ukrainoje) žmonės yra daug atviresni demokratijai nei šalies rytuose. Todėl balsuojame už V. Juščenką. Taip yra todėl, kad mūsų vertybės yra tokios pačios kaip ir jūsų – prancūzų, vokiečių ar italų“.

Žemės ūkio regione, kuris sovietmečiu klestėjo, tačiau dabar yra palikęs daugelį laukų dirvonuoti, Lenkija itin žavimasi. Lenkiškos prekės yra laikomos geresnėmis ir pigesnėmis, todėl žmonės jas perka mieliau nei vietines. „Apie 90 proc. vietinių gyventojų pragyvena iš smulkios prekybos su Lenkija“, – sakė vietinės administracijos vadovas Stepanas Paraska.

Vakarų Ukrainoje, pasižyminčioje didele Lenkijos įtaka, Rusijos įtaka blėsta. Šenine daugelis gyventojų kalba arba bent jau supranta lenkiškai, o vietinėse mokyklose nebemokoma rusų kalbos. Santaupos yra laikomos Lenkijos valiuta – zlotais. Be to, Šenine populiarios Lenkijos televizijos programos. Netoli esančiame Mostikos mieste lenkai pastatė mokyklą ir katalikų bažnyčią. Todėl vietiniai gyventojai labai palankiai vertina tai, jog Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis tarpininkavo derybose tarp Ukrainos valdžios ir opozicijos. Vietiniams gyventojams vilčių suteikė gegužę įvykęs Lenkijos prisijungimas prie ES, nors jis ir sudavė smūgį smulkiai prekybai, nes Varšuva ukrainiečiams turėjo įvesti griežtus vizų reikalavimus.

Prieškariu, kol 1939 metais Vakarų Ukrainos neaneksavo Sovietų Sąjunga, ji buvo Lenkijos dalis. Be to, prieš 300 metų Vakarų Ukraina priklausė Austrijos–Vengrijos imperijai, o anksčiau – Lenkijai, kol ši tebebuvo nepriklausoma.

Daugeliui vakarų ukrainiečių sunku suprasti, kodėl rytinės šalies dalies gyventojus traukia Rusija. „Tai – klaida, – teigė S. Paraska. – Juos veikia Maskvos propaganda ir teroras“.

Vakarų Ukrainoje, skirtingai nei rusiškai kalbančiuose šalies rytuose, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra itin nepopuliarus. „Jis – diktatorius, žudantis čečėnus ir manantis, jog tebegyvuoja Sovietų Sąjunga“, – sakė 45 metų draudimo agentas Vladimiras, pasipiktinęs atvira Rusijos lyderio parama V. Janukovičiaus rinkimų kampanijai. Vladimiras vylėsi, kad europiečiai neleis suklastoti gruodžio 26 dieną numatyto pakartotinio balsavimo.

© 2004 "XXI amžius"