Kokiu keliu pasuks J.Arafato įpėdinis?
Petras KATINAS
|
Palestinos autonomijos
prezidento rinkimus laimėjo
nuosaikusis politikas
Mahmudas Abasas
EPA-ELTA nuotrauka
|
Praėjusį sekmadienį Palestinos autonomijoje įvyko
prezidento rinkimai. Po labai prieštaringai vertinto mirusio ilgamečio
palestiniečių lyderio Jasiro Arafato mirties, šių rinkimų buvo laukiama
su didele viltimi. Jau iš anksto buvo prognozuojama, kad rimčiausias
J.Arafato įpėdinis bus Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderis
69 metų Mahmudas Abasas. Jis laikomas nuosaikiu politiku, nepritariančiu
radikalių palestiniečių grupuočių teroro išpuoliams prieš Izraelį,
apskritai ginkluotai kovai su juo. M.Abasas palankiai vertinamas
Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Su juo siejamos viltys, kad
pagaliau Artimųjų Rytų taikos procesas pajudės iš mirties taško
ir bus atnaujintos taikos derybos su Izraeliu. Teikia vilčių ir
tai, jog dauguma palestiniečių Gazos ruože, Vakarų Krante ir Rytų
Jeruzalėje palaiko M.Abaso nuosaikią politiką. Tą pirmiausia rodo
faktas, kad, nepaisant Hamas ir kitų radikalių islamistų organizacijų
raginimo nedalyvauti rinkimuose, norą balsuoti pareiškė daugiau
kaip 70 proc. iš 1,8 mln. balsavimo teisę turinčių palestiniečių.
Vien Gazos ruože ir Vakarų Krante balsuoti buvo užsiregistravę 1,28
mln. žmonių. Savo ruožtu Izraelis dėjo visas pastangas, kad rinkimai
įvyktų be jokių ekscesų ir atitraukė savo kariuomenę iš palestiniečių
gyvenviečių. Susidomėjimas Palestinos prezidento rinkimais buvo
nepaprastai didelis. Tai rodo, jog rinkimus 1074 balsavimo apylinkėse
bei vienuolikoje apygardų prižiūrėjo net 16 tūkst. Centrinės rinkimų
komisijos, kandidatų ir partijų atstovų bei daug užsienio stebėtojų.
Įdomu, kad, siekiant išvengti balsavimo rezultatų klastojimo, kiekvieno
atėjusio balsuoti rinkėjo vienos rankos nykštys buvo žymimas 48
valandas nenuplaunamu rašalu, kad išvengtų pakartotinio balsavimo.
Palestinos prezidento rinkimuose, be M.Abaso,
dalyvavo dar šeši kandidatai. Tačiau realiai jo rimtesniu varžovu
buvo tik 50 metų daktaras Mustafa Bargutis, kuris pats iškėlė savo
kandidatūrą. M.Bargutis, skirtingai nuo M.Abaso, kuris tarp palestiniečių
daugiau žinomas Abu Mazeno slapyvardžiu, pirmiausia akcentavo žmogaus
teisių gynybą. Dar vienas Palestinos rinkimų įstatymo skirtumas
nuo daugelio kitų šalių yra tas, jog nugalėtoju skelbiamas kandidatas,
surinkęs daugiausia balsų. Taigi antrojo rinkimų rato nebus.
Paskelbus pirminius balsavimo rezultatus, paaiškėjo,
kad jokių netikėtumų nebuvo. Kaip ir buvo prognozuojama, legendinio
J.Arafato įpėdiniu Palestinos prezidentu tapo nuosaikių pažiūrų
politikas M.Abasas. Už jį savo balsus atidavė apie 62 proc. palestiniečių.
Dabar didžiausia jo problema bus, kaip surasti bendrą kalbą su radikaliomis
islamistų organizacijomis, ypač tokiomis kaip Hamas ar Islamo
džihadas. Tuo labiau kad radikaliųjų islamistų vadeivoms terorizmas
yra pagrindinis jų gana prabangaus pragyvenimo šaltinis. Kitas dalykas,
radikaliuosius islamistus dosniai remia ne tik turtingi arabų šalių
sluoksniai, bet ir atskiros valstybės. Pirmiausia Iranas ir Sirija.
Rinkimuose dalyvavo 75 proc. balso teisę turinčių
palestiniečių. Manoma, jog nebalsavusieji ne tik pakluso Hamas
ar Islamo džihado raginimams boikotuoti rinkimus, bet ir pasidavė
propagandai, kuri nuolat skelbė M.Abasą proamerikietišku ir proizraelišku
politiku.
© 2004 "XXI amžius"
|