"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. sausio 12 d., Nr. 1 (94)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

V. Adamkus neturėtų vykti į Maskvą, jei Rusija nepripažins Baltijos šalių okupacijos

Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Maskvą, kur jis kviečiamas dalyvauti gegužės 9-osios - SSRS pergalės prieš nacių Vokietiją minėjimo iškilmėse, būtų priimtinas tik tuo atveju, jei Rusija patvirtintų Baltijos valstybių okupacijos faktą ir pripažintų, kad Antrojo pasaulinio karo padariniai likviduoti tik Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę. Taip tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytautas Radžvilas bei Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius.

„Rusija turėtų pripažinti, kad jos veiksmai prieš Antrąjį pasaulinį karą - Baltijos valstybių nepriklausomybės sunaikinimas - buvo neteisėti, jų padariniai - niekiniai. Tačiau dabar Rusija kuria pavojingą propagandinį mitą - esą jokios okupacijos nebuvo. Jei taip, vadinasi, Baltijos valstybės tebuvo konjunktūriniai dariniai, kurie patys susinaikino. Jei toks yra Rusijos požiūris į Baltijos šalių valstybingumą prieškariu, tai gal ir dabartinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę ji vertina panašiai?“, - nuogąstavo Č.Laurinavičius. Jo žodžiais tariant, esamomis aplinkybėmis, kai Rusija vengia aiškiai pripažinti Lietuvos okupacijos faktą, V. Adamkaus vizitas į Maskvą gegužės 9-ąją neturėtų įvykti.

Šiai nuostatai pritarė ir V. Radžvilas, pasak kurio, mainais už Baltijos šalių vadovų apsilankymą Rusija gali žadėti tam tikrų nuolaidų - pavyzdžiui, ratifikuoti sienų sutartis su Latvija ir Estija. Politologo teigimu, politiniai sprendimai ir įvykiai pirmiausia rengiami politinėje bei dvasinėje plotmėje, todėl Lietuva šiuo klausimu turėtų būti principinga ir atsargi. „Jei Prezidentas atsisakytų vizito, tai pasigirstų kaltinimų, esą dėl tuščio išdidumo jis nepaiso pragmatinių šalies interesų. Vis dėlto didelė dalis visuomenės suvokia, kad gegužės 9-osios iškilmės Maskvoje rengiamos ne tik švęsti išties reikšmingos pergalės prieš nacizmą. Jos rengiamos siekiant patvirtinti, jog sovietų totalitarinis režimas buvo teisus. Vyksta principinė idėjinė kova dėl Antrojo pasaulinio karo priežasčių ir padarinių interpretacijos. Jos baigtis lems, ar vieninteliu blogiu galiausiai bus pripažinta tik nacių Vokietija ir nacizmo ideologija, ar bus principingai įvertinta ir komunistinio režimo ideologija bei padaryti nusikaltimai“, - pažymėjo V. Radžvilas. Pasak jo, Lietuva turi iškelti sąlygą, kad V. Adamkus dalyvautų gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje tik tuo atveju, jei Rusija jam ir Lietuvai priimtina forma patvirtintų Baltijos šalių okupacijos faktą ir pripažintų, kad Antrojo pasaulinio karo padariniai buvo panaikinti tik Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę. „Priešingu atveju V. Adamkaus dalyvavimas SSRS pergalei skirtose iškilmėse būtų tik paskata ir taip gausioms revanšistinėms jėgoms Rusijoje reikšti vis naujas pretenzijas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Toks sprendimas tik sukiršintų mūsų šalies visuomenę“, - teigė politologas.

Prieš Naujuosius metus atlikti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog dauguma Lietuvos gyventojų pritaria V. Adamkus vizitui į Maskvą gegužės 9-osios proga.

„Suprantama, didelė dalis žmonių Lietuvoje nori matyti gerus santykius su Rusija. Prezidento V. Adamkaus vizitas į Maskvą, kaip ir galimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas į Lietuvą, šiam tikslui pasitarnautų“, - apibūdino šias visuomenės nuotaikas Č. Laurinavičius. Tačiau, jo požiūriu, svarstant V. Adamkaus vizito klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į kasdienio gyvenimo nuotaikas, bet ir į Lietuvos valstybingumo pamatus. „Esama dalykų, kurie neryškūs kasdieniame gyvenime, bet sudaro valstybės pamatus. Su jais susijęs ir Prezidento vizito į Maskvą klausimas. Šis vizitas išoriškai liudytų sutarimą, kad nacizmas buvo nelaimė, o pergalė prieš jį yra visos žmonijos šventė. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog Rusija, pasinaudodama savo kova prieš nacizmą, plėtė sovietų imperiją, ir Baltijos valstybės tapo pirmąja šios imperinės ekspansijos auka“, - pažymėjo istorikas.

Savo ruožtu V. Radžvilas atkreipė dėmesį, kad, priimant sprendimus svarbiais politikos klausimais, negalima vadovautis tik aritmetiniais apklausų duomenimis ir nepaisyti nuomonę reiškiančių piliečių požiūrio į valstybingumą ir okupaciją. „Toliaregiškiau ir išmintingiau būtų atsižvelgti į istoriją blaiviai suvokiančios visuomenės dalies nuomonę, o ne į nuomonę tų jos narių, kuriems net nepriklausomybės praradimas atrodo natūralus ir geras dalykas. Taip elgtis derėtų net ir tuo atveju, jei paaiškėtų, kad besiilginčiųjų okupacijos laikų yra dauguma. Reikia turėti drąsos pasakyti, kad valstybės ir jos Prezidento politika negali remtis pačią valstybingumo idėją neigiančių piliečių nuostatomis“, - tvirtino politologas. Pats Prezidentas neseniai pareiškė nesitikįs, kad dabartinė Rusijos valdžia pripažins ir pasmerks Sovietų Sąjungos okupacinius tikslus. „Man atrodo, kad šiuo klausimu turime būti realistai. Suprantant Rusijos politinę situaciją, manau, tikėtis, jog Rusijos dabartinė valdžia pasmerktų Sovietų Sąjungos imperialistinius okupacijos tikslus - to nebus.“, - teigė jis.

V. Adamkus pakartojo dar nežinąs, ar vyks į Maskvoje rengiamas gegužės 9-osios iškilmes ir savąjį sprendimą ketinąs priimti po konsultacijų. Lietuvos Prezidentas, kaip ir kitų Baltijos valstybių vadovai, yra gavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą pergalės minėjimo proga atvykti į Maskvą.

Lapkričio pabaigoje Vilniuje susitikę Baltijos šalių vadovai sutarė, jog Lietuva, Latvija ir Estija priims bendrą poziciją dėl Rusijos kvietimo dalyvauti gegužės 9 dieną rengiamose pergalės prieš nacistinę Vokietiją 60 metų sukakties iškilmėse.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija