"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. sausio 12 d., Nr. 1 (94)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Pagalba nukentėjusiems nuo cunamio

Petras Katinas

Buvę JAV prezidentai
Bilas Klintonas (dešinėje)
ir Džordžas Bušas vyresnysis
(kairėje) asmeniškai ragino
aukoti pinigus nuo cunamio
Pietryčių Azijoje nukentėjusiems
žmonėms. Bendroje su savo
pirmtakais spaudos konferencijoje
dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas
Džordžas Bušas (viduryje) pareiškė
paprašęs jų vadovauti Jungtinėse
Valstijose vykstančiai
aukų rinkimų akcijai

Pasaulis, kaip niekada anksčiau, susitelkė teikdamas pagalbą Pietryčių Azijos šalis nusiaubusio cunamio aukoms. Tų aukų tikslus skaičius vis dar nežinomas, nes, specialistų skaičiavimais, gali prireikti dar net kelių savaičių, kol gelbėtojai pasieks tolimiausius įvykusios tragedijos kampelius. Ypač daug tokių vietovių Indonezijos Ačeho provincijoje ir Šri Lankos rytinėje pakrantėje. Kol kas oficialiai skelbiama, jog žuvo apie 160 tūkst. žmonių. Tačiau JT specialistai prognozuoja, kad šis skaičius gali išaugti dar 10-20 tūkstančių. Jungtinių Tautų pagalbos po įvykusių katastrofų koordinatorius Janas Egelandas pažymėjo, jog visas pasaulis sutelktai ėmėsi padėti stichinės nelaimės nusiaubtoms Pietryčių Azijos šalims. Pasaulio bankas paskelbė, kad artimiausiu metu žada padvigubinti ar net patrigubinti jau skirtą 250 mln. dolerių pagalbą. Europos Komisija, iškart po katastrofos skyrusi 23 mln. eurų, irgi žada daryti tą patį. Kaip praneša Europos Sąjungos pareigūnai Briuselyje, iš nacionalinių ES šalių biudžetų bus paskirta 436 mln. eurų. Japonija skyrė pusę milijardo dolerių.

Tuoj po tragedijos JAV, pranešusios, jog pagalbai skiria tik 35 mln. dolerių, susilaukė kritikos ir paskelbė didinančios pagalbą dešimteriopai – iki 350 mln. dolerių. Be to, prezidentas Džordžas Bušas kartu su buvusiais prezidentais – savo tėvu Džordžu Bušu vyresniuoju ir Bilu Klintonu kreipėsi į tautą, ragindami aukoti stichinės nelaimės aukoms. Kaip praneša JAV Raudonojo Kryžiaus ir kitų humanitarinę pagalbą teikiančių organizacijų atstovai, pagalbos mastai pralenkia visus jų lūkesčius. Jau paaukota daugiau kaip milijardas dolerių, o pagalba tebeplaukia ir toliau.

Tačiau svarbiausias JAV indėlis – jos ginkluotųjų pajėgų teikiama pagalba. Vien į Šri Lanką Pentagonas pasiuntė 20 sraigtasparnių ir pusantro tūkstančio jūrų pėstininkų. JAV sraigtasparniai taip pat pasiųsti į Indoneziją ir atlieka pagrindinį vaidmenį gabenant maisto produktus, vandenį į kitais būdais nepasiekiamus rajonus. Į nelaimės zoną atplaukė lėktuvnešis „Abraomas Linkolnas“ ir dvylikos laivų flotilė. Šioje flotilėje – dvylika tūkstančių amerikiečių karių. Be amerikiečių karo ir transporto laivų, į nelaimės rajoną atplaukė Japonijos, Vokietijos, Australijos, Kinijos laivai. Netgi tradiciniai JAV kritikai pripažįsta, kad Pentagono karinė galybė teikia labai svarbią pagalbą cunamio nusiaubtiems regionams.

Kaip dažnai būna panašiais atvejais, pagalbos teikimas jau pradedamas sieti su politiniais interesais. Skelbiama, kad didžiausios pagalbos teikėjos JAV, Didžioji Britanija ir Japonija siekia politinių tikslų, pirmiausia didžiausioje musulmoniškoje valstybėje Indonezijoje. Jau užsipuolamas JAV prezidentas Dž.Bušas, kuris esą vėl nustūmė į šalį Jungtines Tautas ir pats subūrė humanitarinės pagalbos koaliciją. Tačiau net Vašingtono kritikai pripažįsta, jog laukti, kol nerangūs JT biurokratai imsis darbo, nėra kada, nes tos pagalbos daugelis nukentėjusių rajonų žmonių gali nesulaukti ir mirti iš bado bei troškulio.

Praėjusį savaitgalį Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių ministrai svarstė bendrosios pagalbos stichinės nelaimės ištiktoms Pietryčių Azijos šalims ir žmonėms klausimą. Šį mėnesį įvyks dar daug įvairių tarptautinių susitikimų pagalbos Pietryčių Azijai problemoms apsvarstyti. Laikas nelaukia, nes aukų skaičius, kai kurių ekspertų nuomone, ne tik dėl maisto ir vandens trūkumo, bet ir dėl ligų gali išaugti netgi dvigubai. Indonezijos, kuri labiausiai nukentėjo nuo cunamio, praėjus dviem savaitėms po cunamio, suskaičiuota apie 100 tūkst. žuvusiųjų ir septyni tūkstančiai dingusių be žinios, sostinėje Džakartoje įvyko šalių viršūnių susitikimas, kuriame svarstyti ilgalaikės pagalbos klausimai. Susitikime dalyvavo JT generalinis sekretorius Kofis Ananas, JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas ir 26 valstybių bei pagalbos organizacijų delegatai.

Didžiojo septyneto (labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių) vadovai jau paskelbė, kad sustabdomas skolų mokėjimas iš nukentėjusių nuo cunamio valstybių. Gali būti, jog nemaža skolų dalis bus iš viso nurašyta. Įdomu, kad Rusija, nuolat pabrėžianti, jog ji yra aštuntoji to turtingųjų klubo narė, ši kartą prie to neprisidėjo. Pagrindiniai pagalbos finansuotojai jau aiškūs. Pagalbos operacijai vadovaus Jungtinės Tautos, nes Džakartoje buvo nuspręsta, kad išardomas branduolys šalių, vadovavusių skubiam pagalbos tiekimui po katastrofos. JAV valstybės sekretorius K.Pauelas pabrėžė, jog šios šalys, t.y. JAV, Australija, Japonija ir Indija, savo misiją jau atliko ir perduoda šį darbą Jungtinėms Tautoms.

Įdomus faktas: Indijos ministras pirmininkas Manmohanas Singhas atsisakė JAV pasiūlytos paramos. Pasak premjero, Indija pati turi pakankamai lėšų ir priemonių padėti savo nukentėjusiems nuo cunamio rajonams. Tokį M.Singho pareiškimą politikos apžvalgininkai vertina kaip dar vieną bandymą pademonstruoti, jog tik Indija yra regiono lyderė. Tos Delio pastangos ryškiai matomos pastaruoju metu. Kai kurie politikos ekspertai atkreipia dėmesį į Indijos vykdomus stambius Rusijos karo lėktuvų, laivų ir kitos ginkluotės užpirkimus. Netgi prabilta apie kuriamą Maskvos-Pekino-Delio karinę ašį. Taigi ir neregėtos stichinės nelaimės atveju neapsieinama be politinių aistrų. Tos aistros pirmiausia palies Jungtines Tautas, kurias, anot vieno įtakingo JAV laikraščio, „apėmė letargo miegas“. Taigi Vašingtonas dar kartą pademonstravo pasauliui, kad JAV sugeba skubiai ir efektyviai reaguoti į bet kokią susidariusią kritinę situaciją. Kai kas net lygina Pentagono humanitarinę operaciją Pietryčių Azijoje su Vietnamo karo laikais, kai šiame regione buvo sutelkta tiek daug karo laivų, lėktuvų ir sraigtasparnių. O Šri Lankos infrastruktūra labai blogai išvystyta, pirmiausia labai blogi keliai ar išvis jų nėra, todėl JAV sraigtasparniai yra bene vienintelė priemonė būtinai pagalbai į nelaimės rajonus pristatyti.

Beje, JAV privatūs asmenys ir visuomeninės organizacijos jau surinko daugiau kaip 720 mln. dolerių. Kol kas daugiausia pagalbos suteikė Australija – 815 mln. dolerių, Vokietija – 668, Japonija – 500, JAV – 350, Norvegija – 176, Didžioji Britanija – 94, Danija ir Švedija po 75 mln. dolerių. Tarp kitų šalių, daugiausia lėšų skyrusių pagalbai, – Prancūzija, Kanada, Kinija, Taivanas, Olandija. Be jų, Pasaulio bankas, Azijos ir Islamo plėtros bankas, UNISEF ir kitos tarptautinės organizacijos. Iš viso pasaulio pažadėta pagalba siekia 4,6 mlrd. dolerių. Visa tai rodo, kad šį kartą kaip niekada anksčiau pasaulis labai aktyviai reagavo į pagalbos suteikimą cunamio nusiaubtoms Pietryčių Azijos šalims.

EPA-ELTA nuotrauka

Skaudžiausios gamtos katastrofos
per pastaruosius 120 metų

Nesuvaldomos gamtos stichijos žmonijos istorijoje ne kartą sukėlė milžiniško masto katastrofas, pareikalavusias milijonų aukų. Nuo potvynių, žemės drebėjimų ir smarkių audrų labiausiai kenčia Rytų ir Pietryčių Azijos šalys. Pateikiame per pastaruosius 120 metų katastrofų suvestinę.

v 1991 m. balandžio 29 d. tropinis viesulas „Gorkis“ sukėlė iki šešių metrų aukščio potvynio bangas Bengalijos įlankoje. Bangladešo pietinėje dalyje žuvo 140 tūkst. žmonių.

v 1976-ųjų liepos 27 d. galingas žemės drebėjimas supurtė Kinijos šiaurės rytuose esantį Tangšano miestą. Žuvo 242-655 tūkst. žmonių.

v 1972 metais Afrikos Sahelio zonoje prasidėjęs sausros periodas nusinešė 25 tūkst. asmenų gyvybes.

v 1970-ųjų lapkričio 12 d. smarkus ciklonas smogė Bangladešui, nužudydamas 300 tūkst. gyventojų.

v 1965-1967 metais Indijoje įsivyravo trejus metus truksi sausra. Tada žuvo pusantro milijono žmonių.

v 1948-ųjų spalio 5 d. Turkmėniją sudrebinę požeminiai smūgiai nusinešė 20-110 tūkst. gyvybių.

v 1931 metų rugpjūtį po taifūno Kinijoje iš krantų išsiliejo Jangdzės upė. Žuvo 1 mln. 400 tūkst. gyventojų.

v 1927-ųjų gegužės 22 d. žemė drebėjo Kinijos Siningo regione. Žuvo 200 tūkst. žmonių.

v 1923 m. rugsėjo 1-ąją pragaištingiausias Japonijos istorijoje žemės drebėjimas supurtė Tokiją ir Jokohamą, nusinešdamas 100-200 tūkst. žmonių gyvybių.

v 1920 m. gruodžio 16-ąją požeminiai smūgiai ir žemių nuošliaužos Kansu (Kinija) pareikalavo 100-235 tūkst. aukų.

v 1911-aisiais Jangdzė užtvindė didelę Kinijos teritoriją. Žuvo 100 tūkst. žmonių.

v 1908 metų gruodžio 28-ąją požeminiai smūgiai sudrebino Mesiną Sicilijoje. Žuvusiųjų skaičius čia pasiekė 70-100 tūkst.

v 1887-aisiais potvyniai Kinijos Chenanio provincijoje pasiglemžė 900 tūkst. aukų gyvybes.

v 1883 m. rugpjūčio 26-27 d. Indonezijos vulkanas Krakatau išspjovė 18 kubinių kilometrų pemzos ir pelenų. Dėl to kilusios potvynio bangos nužudė per 35 tūkst. žmonių.

Pagal dpa-ELTA

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija