Negyjanti Irako votis

Per dažnai Irake vykstančius teroro aktus daugiausia nukenčia patys irakiečiai EPA-ELTA nuotrauka

Kol įvairiausios žiniasklaidos priemonės, organizacijos ir apskritai kas tik netingi skelbia populiariausių savo šalių žmonių dešimtukus bei reikšmingiausius įvykius, nėra abejonės, kad vienas svarbiausių 2004 metų įvykių buvo karas Irake. Nepaisant, kad Sadamo Huseino režimas buvo nuverstas palyginti be didelio kraujo praliejimo, atsitiko tai, ko tikriausiai nesitikėjo nei JAV prezidentas Džordžas Bušas, nei tie, kurie iš pradžių pasisakė prieš JAV ir jos sąjungininkų karinę operaciją Irake. Nors įdėta daug amerikiečių pastangų ir didžiulių pinigų bandant stabilizuoti padėtį ir perduodant valdžią vietinei administracijai, kruvini susirėmimai, teroro aktai, naftos objektų sprogdinimai nesibaigia. Metams baigiantis Šiaurės Irako Mosulo mieste buvo susprogdinta amerikiečių karinė bazė. Pentagono atstovų teigimu, žuvo 24 žmonės, daugiau kaip 50 sužeista. Tokių nuostolių JAV kariuomenė per vieną vadinamųjų Irako kovotojų ataką dar nebuvo patyrusi nuo pat karinės operacijos pradžios. Pasak kai kurių pranešimų, karinė bazė Mosule buvo apšaudyta raketomis. Po šio įvykio JAV prezidentas Dž.Bušas kreipėsi su specialiu pareiškimu nacijai. Pareiškęs užuojautą žuvusiųjų šeimoms, jis užtikrino, kad, nepaisant patiriamų nuostolių, jo administracijos politika Irako atžvilgiu nesikeis. „Mes jokiu būdu nenusileisime teroristams“, - pabrėžė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Apžvalgininkai Mosulo bazės užpuolimą vertina kaip skaudų smūgį pačiam prezidentui Dž.Bušui ir jo artimiausiam bendražygiui Pentagono šefui Donaldui Ramsfeldui. Tai, kad prezidentas visiškai pasitiki nuolat kritikuojamu gynybos sekretoriumi, rodo jo pareiškimai, kuriuose jis gina bei palaiko Dž.Ramsfeldo taktiką Irake. Po nesibaigiančių teroristų atakų, per kurias žūsta ne „okupantai“ amerikiečiai, o šimtai ir tūkstančiai nekaltų Irako žmonių, pakankamai aišku, jog apie jokią stabilizaciją, bent jau artimiausiu metu, negali būti nė kalbos. Baiminamasi, kad, artėjant visuotiniams rinkimams Irake, vyksiantiems šio mėnesio pabaigoje, atakos dar labiau sustiprės, o aukų skaičius didės. Stebėtojai su baime laukia, kokią kruviną puotą iškels fanatikai rinkimų dieną.

Netgi aktyviausi prezidento Dž.Bušo šalininkai ir gerbėjai, be išlygų palaikantys JAV politiką Irake, pripažįsta, kad Jungtinės Valstijos įklimpo Irake ir tebeklimpsta toliau. Amerikiečių susirūpinimą atspindi visuomenės apklausos. Prieš pat Naujuosius metus įvairių organizacijų skelbiami apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. amerikiečių mano, jog karas Irake yra klaida. Tačiau net taip manantys nereikalauja, kad iš Irako pasitrauktų JAV kariuomenė. Bent jau artimiausiu metu.

Situacijos paradoksas yra tas, jog iš tiesų kelio atgal nėra. Visiškai nesvarbu, ar JAV ir sąjungininkų karių įvedimas į Iraką buvo „didžiausia klaida“, kaip teigia Vašingtono kritikai. Tai, kad išvesti amerikiečių karines pajėgas iš Irako šiuo metu neįmanoma, suvokia netgi Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir netgi Rusijos lyderiai. Ir Berlyne, ir Paryžiuje bei Maskvoje puikiai supranta, kad, amerikiečiams pasitraukus, Irakas taps tokiu tarptautinio terorizmo lizdu, jog net buvęs Afganistano talibų mulos Omaro teroristų širšynas pasirodys kaip vaikų žaidimai.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"