Didžiausias 2005 metų iššūkis globaliai ekonomikai
- krentantis dolerio kursas
Naujieji metai prasidėjo. Pasaulio ūkį tebekamuoja
ta pati problema: krentantis doleris. Vakarų dienraščių apžvalgininkai
siūlo įvairias išeitis iš susiklosčiusios situacijos, tačiau neabejoja,
kad ši bėda bus didžiausias 2005 metų iššūkis globaliai ekonomikai.
Vokietijos dienraštis spausdina interviu su žinomu
finansininku profesoriumi Kenetu Rogofu. K. Rogofas pagrindinėmis
dolerio smukimo priežastimis laiko JAV prekybos ir biudžeto deficitus.
Amerikos valiutos kritimą jau senokai buvo galima nujausti. Akmenį
iš vietos išjudino nuolat augantis Jungtinių Valstijų biudžeto deficitas.
O katalizatoriaus vaidmenį suvaidino visuomenės susirūpinimas augančiais
valstybės įsiskolinimais. Didžiausia problema į Ameriką sutraukiama
prekių ir kapitalo liūto dalis. Jei sudėtume visas didžiąsias pasaulio
ekonomikas, beveik trys ketvirtadaliai prekių ir kapitalo tenka
JAV, pažymi profesorius. Artimiausiu laiku jis nesitiki, kad
padėtis keisis: Net jei doleris prarastų 15 proc. dabartinės savo
vertės, tai prekybos deficito nesumažintų daugiau kaip iki 3 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų pakankamai daug. K. Rogofas
nurodo, kad didžiausia deficito priežastis nepakankamas paprastų
piliečių ir vyriausybės taupymas. Kaip vieną svarbiausių problemos
sprendimo būdų įvardyčiau taupymo skatinimą. Tai neabejotinai padėtų
suvaldyti augančius įsiskolinimus, sako profesorius.
Didžiosios Britanijos dienraštis Guardian svarsto,
kaip būtų galima sustabdyti smunkantį dolerį. Jis siūlo kiek kitokią
išeitį. Vargu ar globaliam ūkiui šie metai, pasibaigę siaubingu
cunamiu Pietryčių Azijoje, galėjo prasidėti prasčiau. Atstatymas
truks ilgai ir kainuos daug. Tačiau jis bent vyks laikotarpiu, kada
pasaulio ekonomika auga daugiau nei 4,5 procento. Kol kas akcijų
rinkos be didelių svyravimų sugebėjo amortizuoti tiek cunamius,
tiek nesiliaujantį dolerio kritimą. Bet nuolat jaučiama grėsmė,
jog nerimas dėl smunkančios Jungtinių Valstijų valiutos ir didelio
JAV prekybos deficito (šiuo metu siekiančių 6 proc. BVP) gali peraugti
į paniką. Dienraštis pažymi, jog Europos Sąjunga ir Japonija mano,
kad dolerio kurso smukimas kenkia jų ekonomikos raidai. Šių dviejų
globalių rinkos žaidėjų būgštavimų visiškai nesupranta jų piliečiai,
kuriems prekės Niujorke atrodo labai pigios. Taigi ES ir Japonija
turėtų skatinti vidaus paklausą, kuri jose yra mažesnė nei įprasta.
Deja, Europos centrinis bankas daugiau rūpinasi, kaip kontroliuoti
infliaciją, o ne skatinti ūkio augimą.
Kitas Didžiosios Britanijos dienraštis Financial
Times ragina didžiąsias pasaulio ekonomikas šią problemą spręsti
kuo glaudžiau bendradarbiaujant.
Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius"
|