Dingstis naujiems mokesčiams ir tolesniam išlaidavimui
Andrius Bogdanovičius,
Nepriklausomas ekspertas
Be didesnių diskusijų Ministrų kabinete ir praktiškai
nepasitarus su visuomene Vyriausybė patvirtino Konvergencijos programą.
Programą rengti ir kasmet atnaujinti įpareigoja Europos Sąjungos
(ES) teisė. Programos tikslas yra įvertinti, ar valstybė narė yra
pasirengusi įsivesti eurą ir numatyti veiksmus, kurių bus imtasi
esamoms ar galimoms kliūtims pašalinti.
Pirmąją Konvergencijos programą Vyriausybė parengė
ir Europos Komisijai pateikė 2004 metų gegužę. Joje nebuvo jokios
kalbos apie naujus mokesčius. Todėl naujų mokesčių atsiradimas atnaujintoje
programoje buvo pakankamai netikėtas.
Naujų mokesčių įtraukimas į Konvergencijos programą
pastatė Seimą ir visą visuomenę prieš faktą, kad nauji mokesčiai
turės bus įvesti, nes tai jau esą pažadėta ES biurokratams.
Įdomus faktas, kad dabartiniam finansų ministrui
(Finansų ministerija yra atsakinga už programos rengimą ir atnaujinimą),
skirtingai nei ankstesniam, nauji mokesčiai pasirodė būtini pasirengti
euro įvedimui, nors ekonominės sąlygos šiandien ir prieš pusę metų
yra panašios.
Tai, kad Finansų ministerijos pozicija keičiasi
pasikeitus jos vadovams, finansų politikos stabilumo prasme nėra
gerai ir kelia susirūpinimą, ypač turint omenyje dabartinės Vyriausybės
sudėtį. Programoje numatytos priemonės, skirtos, viena vertus, surinkti
daugiau pajamų į biudžetą, antra vertus, padidinti surinktų lėšų
valdymo efektyvumą. Tačiau šios priemonės konkretumo atžvilgiu yra
akivaizdžiai neadekvačios. Daug pasakanti Konvergencijos programos
nuostata teigia, kad numatoma įgyvendinti valdžios sektoriaus pajamų
didinimo priemones, kurios leistų išvengti išlaidų mažinimo. Ir
tai ne iš konteksto ištraukta citata - tai pagrindinis programos
akcentas. Panašu, kad ir pati programa tėra dingstis naujiems mokesčiams
įvesti ir valstybės išlaidavimui pateisinti.
Programoje yra įsipareigojimas per artimiausius
dvejus metus apmokestinti gyventojų turimą būstą ir transporto priemones.
Tuo tarpu priemonės didinti biudžeto lėšų planavimo ir naudojimo
efektyvumą yra neįpareigojančios. Programoje numatoma galutinai
pereiti prie programinio biudžeto. Jau pats faktas, kad pripažįstama,
jog biudžetas iki šiol formuojamas iš esmės senais, neefektyviais
metodais, yra sveikintinas.
Mat iki šiol jau kelerius metus oficialiai buvo
teigiama, kad programinio biudžeto principai įdiegti ir taikomi
praktikoje. Kita vertus, Konvergencijos programoje nėra numatyta
konkrečių žingsnių ir terminų, kada bus galutinai įdiegti programinio
biudžeto principai. Viešai skelbiamame Finansų ministerijos strateginiame
plane 2004-2006 metams jokių tikslų ir priemonių pereiti prie programinio
biudžeto nenumatyta.
Konvergencijos programoje minimi ketinimai sumažinti
gyventojų pajamų mokestį. Teigiama, kad vidutiniu laikotarpiu bus
siekiama išlaikyti tendenciją perorientuoti dalį darbo apmokestinimo
naštos į kapitalo apmokestinimą. Tačiau programoje nėra jokių aiškių
įsipareigojimų, kada ir kokiu mastu mokestis bus sumažintas.
Darbo pajamų apmokestinimą šiandien sudaro 33
proc. gyventojų pajamų mokestis plius 34 proc. Sodros įmokos.
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva vidutines darbo pajamas, su
nežymiomis išimtimis, apmokestina vienu didžiausių tarifų.
Tuo tarpu įmonių uždirbamas pelnas Lietuvoje apmokestinamas
15 proc. tarifu ir tai duoda puikių rezultatų. Būtent mažas pelno
mokesčio tarifas yra viena esminių priežasčių, kodėl per pastaruosius
metus pelnas auga kur kas didesniais tempais nei oficialus darbo
užmokestis. Aukštas darbo pajamų apmokestinimo lygis, o ne tariamas
darbdavių piktnaudžiavimas padėtimi, yra viena pagrindinių priežasčių,
kodėl oficialios algos auga kur kas lėčiau nei įmonių pelnas. Juk
tam, kad darbdavys galėtų padidinti atlyginimą į rankas 100 litų,
beveik tokios pat sumos reikia mokesčiams sumokėti.
Aukštas darbo pajamų apmokestinimo lygis mažina
ekonomikos plėtros tvarumą ir realiai neleidžia surinkti daugiau
pajamų į biudžetą. Tačiau šis akivaizdus ir užsienio šalių patirtimi
patvirtintas faktas neatrodo priimtinas Vyriausybei ir ji, užuot
sumažinusi, dar labiau ketina padidinti mokesčių naštą apmokestindama
gyventojų turimą būstą bei transporto priemones.
Programoje yra išvardyti ekonominiai ir ideologiniai
argumentai, kodėl reikėtų apmokestinti gyventojų būstą. Štai citata
iš programos: nepamatuoti turto bei žemės kainų kilimo lūkesčiai
inspiruoja netvarų kainų kilimą, riboja turto ir žemės panaudojimą
produktyviais ir socialiniais tikslais, sudaro nevienodas galimybes
gauti viršpelnio žemės ir turto savininkams, sukuria prielaidas
finansiniam nestabilumui dėl kainų burbulo.
Palikime kai kuriuos argumentus be komentarų.
Aptarimo vertas tik teiginys, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės
išplėtimas leis išvengti netvaraus nekilnojamojo turto kainų kilimo.
Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos
iš tikrųjų kilo sparčiais tempais. Tačiau kuo remiantis daroma išvada,
kad padėtis nekilnojamojo turto rinkoje yra ar gali tapti nestabili
ir kad būsto apmokestinimas stabilizuos padėtį? Programoje nėra
argumentuotų prielaidų, pagrindžiančių šią išvadą. Viskas suvedama
į investuotojų lūkesčius dėl nekilnojamojo turto kainų. Tačiau nėra
net vieningos pozicijos dėl pačių lūkesčių pagrįstumo - vienoje
programos vietoje investuotojų lūkesčiai vadinami įžvalgiais, kitur
nepamatuotais.
Kartu reikia pastebėti, kad būsto apmokestinimas
kaip tik gali paskatinti laikiną kainų kritimą dėl padidėjusios
pasiūlos. Neigiamus to padarinius daugiausia pajus žmonės, kurie
yra paėmę ar ketina paimti paskolas iš bankų savo būstui įsigyti.
Naudos iš to bus keli šimtai milijonų litų papildomų biudžeto pajamų,
kurie galėtų būti gauti panaikinus esamas pajamų mokesčio lengvatas
ir iš esmės sumažinus patį mokestį, tuo sumažinant mokesčius mokėti
vengiančių subjektų skaičių.
Rengdama Konvergencijos programą Vyriausybė, atrodo,
net nebandė ieškoti alternatyvių sprendimų ir argumentų savo sprendimams
pagrįsti. Eita lengviausiu keliu - nusprendus tiesiog didinti mokesčių
naštą ir tuo garantavus sau lengvesnį gyvenimą mokesčių mokėtojų
sąskaita.
Visa kaltė dėl to bus suversta poreikiui įvesti
eurą. Tik ar neverta dabar paklausti visuomenės: ar jai priimtina
tokiomis sąlygomis skubėti įvesti eurą?
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|