Pavojinga nežinomybė

Petras KATINAS

KGB generolas Viačeslavas Široninas, net 33 metus triūsęs SSRS KGB centriniame aparate Lubiankoje, buvęs net kelių KGB viršininkų – Fedorčiuko, Čebrikovo, Kriučkovo – pavaduotoju, vadovavęs vienam svarbiausių KGB kontržvalgybos „A“ skyriui, savo knygoje, kuria kaip įrodymu, kad prof. V.Landsbergis buvo KGB agentas, ilgai mosavo „sąžinės kalinys“ Audrius Butkevičius, atskleidė „baisią paslaptį“. Esą buvęs SSKP CK politbiuro narys Aleksandras Jakovlevas, vadinamas M.Gorbačiovo „perestrojkos“ architektu, yra amerikiečių šnipas ir CŽV agentas. Pasak V.Šironino, kurį, prieš ateinant į valdžią V.Putinui, Rusijos žiniasklaida nevadino kitaip, kaip „apologetu, juodašimčiu ir komunistiniu dinozauru“, A.Jakovlevas yra amerikiečių šnipas ir, gavęs užduotį sugriauti Sovietų Sąjungą, žinojo ne ką mažiau, nei KGB vadovas, vėliau SSKP CK generalinis sekretorius J.Andropovas. Esą net prašė politbiuro leidimo areštuoti A.Jakovlevą, bet to leidimo negavo. Apie A.Jakovlevo kėslus griaunant Sovietų Sąjungą neva žinojo ir kitas KGB bosas Kriučkovas bei SSRS gynybos ministras Jazovas. Tai, žinoma, iš KGB veterano fantazijos srities. Bet taip teigdamas šis užkietėjęs čekistas atskleidžia vieną svarbų faktą, kas, beje, visiems seniai turėtų būti žinoma: KGB iš tiesų buvo tik komunistų partijos „smogiamasis būrys“ ir be partijos vadovybės nurodymo nieko nedarė. Todėl gana juokingai atrodo mūsų Seimo specialiosios komisijos, faktiškai tik popieriuje egzistuojančios, A.Damulio vadovaujamos Liustracijos komisijos darbas tiriant ir aiškinant, kokia struktūra yra KGB rezervas, kuo užsiėmė tie rezervininkai ir t.t. Juokinga todėl, jog visi žino, taip pat ir tų komisijų nariai, kokius asmenis visų pirma reikia apklausti ir pareikalauti pasiaiškinimų. Viskas išsispręstų labai greitai. Žinoma, tie labai aukštuose valdžios postuose tada sėdėję ir dabar atsisėdę jokių parodymų neduos. O kai valdžioje buvo didžioji „užviršuota“ LDDP piramidė, svarbiausių dokumentų, archyvų vadovų pagalba, nebeliko. Aišku, nemažą tų KGB archyvų dalį išsivežė Dzeržinskio sekėjai, bet daugelis bylų dar liko. Dabar, Seimo didžiajai koalicijai uždėjus faktišką tabu susipažinti su dokumentais, „geležinio Felikso“ kadrai gali būti visiškai ramūs: motina partija budi jų sargyboje ir neatrodo, kad tas „budėjimas“ greitai baigtųsi. Tų budinčiųjų vis daugėja. Veteranus pakeičia dar didesni cinikai, kuriems negalioja jokios moralės, ištikimybės tėvynei, pilietiškumo normos. (Vien tik ko verti J.Bernatonio Eltai duoti ciniški išvedžiojimai apie „rezervistų“ ir visų komunistų tariamai aukštus profesinius ir moralinius sugebėjimus.)

Naivu būtų manyti, kad NATO štabuose ir Europos Sąjungos institucijose nestebima padėtis Lietuvoje po nežinia kokios spalvos koalijos atsiradimo valdžioje arba nematomi ūkio ministro V.Uspaskicho planai pasiglemžti ES fondų pinigus. Jeigu ne pačiam sau, tai savo statytiniams. Aišku, sumokant dalį gautų pinigų į rusų oligarcho kasą. Jau teko žiniasklaidoje skaityti netgi rusų ekonomikos specialistų pastebėjimų, kad faktiškai ES fondų pinigus skirstys A.Brazauskas ir V.Uspaskichas. Taigi ES valstybių mokesčių mokėtojų pinigus jie dalys tik saviems. Tačiau kol kas V.Uspaskichas ėmė labai dažnai kaišioti koją Premjerui. Pirmiausia – energetikos klausimais. Neva siekdamas palengvinti sunkiai besiverčiančių žmonių dalią sumanė prispausti uždarąją akcinę bendrovę „Dujotekana“, kuri yra Rusijos „Gazprom“ tarpininkė tiekiant dujas Lietuvai. Tačiau „Gazprom“ jau aiškiai užsiminė, jog artimiausiu metu padidins dujų kainas. Vadinasi, Lietuvos piliečiai iš V.Uspaskicho „iniciatyvų“ nieko nepeš. Pasitenkins dar vienų pažadų lavina. O tai, kad, sekdamas Rusijos ir kitų NVS šalių pavyzdžiu, V.Uspaskichas sparčiai kuria Lietuvoje oligarchinę-korupcinę sistemą, taip pat pastebi Lenkijos ir Vokietijos žiniasklaida. Taigi kažkada LDDP „užviršuotos“ piramidės laikai naujausioje Lietuvos istorijoje gali tapti ne pačiais blogiausiais.

Tebesitęsiant KGB rezervininkų skandalui, V.Uspaskicho siekis užgrobti ES pinigus, pagaliau visą Europą prajuokinęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko A.Pekeliūno atvejis, be abejo, susilauks reakcijos. Ir labai neigiamos. Juk net Rusijos žiniasklaida A.Pekeliūno išmanymą apie Europos reikalus prilygino pirmaklasio žinioms. Šiame KGB rezervininkų skandale vertėtų atskirai pakalbėti apie vieną iš jų – užsienio reikalų ministrą A.Valionį. Kremliaus kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidoje teigiama, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras, siekdamas parodyti, jog jis yra ištikimas euroatlantizmo šalininkas, daro viską, kad įtiktų savo šeimininkams. Taigi amerikiečiams. Pirmiausia esą A.Valionis išvystė labai aktyvią veiklą, jog Ukraina kuo greičiau taptų ES nare. Kremliuje piktdžiugaujama, kad iš A.Valionio pastangų nieko nebus, nes, geriausiu atveju, Ukraina gali tapti ES nare mažiausiai po penkiolikos metų. Tačiau čia pat pripažįstama, jog jeigu „šeimininkas“ panorės, tai gali atsitikti jau po ketverių penkerių metų. Tiesa, dar priduriama, jog visi žino, kas dabar yra pasaulio šeimininkai – amerikiečiai.

Aišku, vien mūsų Užsienio reikalų ministerijos pastangų nepakanka. Kasdien aiškėja, kad dabartinė Vyriausybė neturi jokios strategijos ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoje. O tai jau gana pavojingas reiškinys. Galima nebent pasiguosti, jog balandžio mėnesį Vilniuje turėtų įvykti NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Svarbiausia, kad šiame susitikime numato dalyvauti naujoji JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais. Jeigu į Vilnių iš tiesų atvyks ši amerikiečių politikė, tai būtų labai reikšmingas įvykis, kurį galima būtų prilyginti JAV prezidento Džordžo Bušo vizitui.

Tuo tarpu iš Maskvos kasdien ateina vis naujos prieš Baltijos šalis nukreiptos publikacijos, pamokymai ir peržengiančios visas ribas istorinės klastotės. Kartais nusišnekama iki absurdo. Štai profesorius Valerijus Čudinovas savo knygoje „Šventieji akmenys ir pagoniškos senųjų slavų šventyklos“ rašo, kad visos romanų kalbos, taip pat ir lotynų, atsirado iš rusų kalbos(!). Štai tik pora tų absurdiškų teiginių. Esą iki legendinio Babilono bokšto pastatymo visa Eurazija nuo Didžiosios Britanijos iki Aliaskos kalbėjo viena kalba – rusiškai. Tad ką jau kalbėti apie Vokietiją. Pasirodo, tie nenaudėliai germanai išstūmė rusus iš jų amžiais gyventų žemių, rusų miestą Lipską pavadino Leipcigu, o Drozdovą – Drezdenu.

Tačiau labiausiai klastojama naujoji istorija. Žurnalo „Političeskij klass“ vyriausiasis redaktorius Vitalijus Tretjakovas, prisimindamas Baltijos valstybėse vykstančias diskusijas, ar jų prezidentams vykti į Maskvą minėti pergalės dienos, rašo, kad Baltijos valstybės privalo būti amžiams dėkingos Rusijai už 1940 metų ir pokarinę okupaciją, nes jeigu Sovietų Sąjunga jų nebūtų okupavusi, tai Baltijos valstybės būtų tapusios Hitlerio koalicijos narėmis. „Ir tiktai jų prisijungimo prie Sovietų Sąjungos dėka ji išgelbėjo garbę šioms nedidelėms šalims“. Panašiai ir Rusijos laikraštis „Rossijskaja gazeta“ rašo, jog, nepaisant gana atsargiai Vilniuje ir Taline įvertinto Latvijos prezidentės V.Vykės-Freibergos sprendimo vykti į Maskvą gegužės 9 dieną, politinė Baltijos šalių sąjunga nenukentėjo. Piktinamasi, kad trys Baltijos šalys rengia bendrą kilnojamąją ekspoziciją apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją ir ta ekspozicija bus demonstruojama Vakarų valstybėse, Ukrainoje ir Moldovoje.

Tačiau didžiausią Rusijos imperininkų pyktį vėl užsitraukė Lietuvos europarlamentaras prof. V.Landsbergis, ne pirmą kartą skelbiamas vos ne didžiausiu Rusijos priešu. Teigiama, jog tik profesoriaus V.Landsbergio iniciatyva grupė europarlamentarų iš įvairių Rytų Europos šalių pateikė rezoliuciją, reikalaudama uždrausti naudoti ne tik nacistinius, bet ir komunistinio režimo simbolius – pjautuvus ir kūjus, raudonas žvaigždes, jau nekalbant apie paminklų Stalinui statybą.

Beje, tais paminklais ne vien V.Landsbergio „rusofobai“ piktinasi. Rusų publicistas Andrejus Kolesnikovas dėl planuojamų statyti Stalino paminklų ne tik Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose, konkrečiai, Kryme, iš kur šis kraugerys ištrėmė mirčiai visą tautą, rašo, jog tai yra anachronizmas. Štai keli A.Kolesnikovo straipsnio sakiniai: „Galima kalbėti apie tai, kad istorija yra istorija, ją visada pravartu prisiminti. Tačiau bet koks „vado“ atminties įamžinimas yra atminties ir milijonų tirono nužudytų ir represuotų žmonių įžeidimas. Ir tai privalo būti visiškai aišku. Nesvarbu, kad ir kokioje kompanijoje stovės tirono figūra“. (A.Kolesnikovas turėjo galvoje planą pastatyti Kryme paminklą Stalinui, kuris turėtų stovėti šalia Ruzvelto ir Čerčilio paminklų.)

© 2005 "XXI amžius"