Europos Komisija peržiūrėjo Lisabonos strategiją

Europos Komisija pristatė naują ilgalaikį ekonomikos gaivinimo planą, kuriame, skirtingai nuo ankstesnių planų, didžiausias dėmesys skiriamas rinkos priežiūrai mažinti ir verslui palankiai politikai. Nors plane Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės ir raginamos paspartinti darbo rinkos reformas bei sumažinti biurokratizmą, jame atsisakoma seniai išsakyto ES tikslo iki 2010 metų tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika.

Naujuoju planu įvertinama pažanga, pasiekta praėjus pusei laikotarpio, skirto įgyvendinti prieš penkerius metus patvirtintai Lisabonos strategijai. Šioje Portugalijos sostinėje skambiai pristatytoje strategijoje buvo iškeltas tikslas konkurencingumo požiūriu aplenkti Jungtines Valstijas. "Svarbiausias dalykas, kurį leido suprasti paskutiniai penkeri metai, yra tai, kad Europa turi iš naujo sutelkti dėmesį, jei nori papildyti kuru savo ekonomikos variklį", - spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas. Pasak jo, po to, kai ES sukūrė bendrą rinką, įsivedė bendrą valiutą, o pernai išsiplėtė į dešimt naujų šalių, "kitas didžiulis Europos projektas" yra spartesnės plėtros pagalba sumažinti nedarbą.

Diplomatų nuomone, atnaujinta Lisabonos strategija, kuri ES lyderiams bus pristatyta kovo mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime, jame bus ryžtingai patvirtinta. Strategijoje nebeužsimenama apie tikslą iki 2010 metų tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika. Taip oficialiai pritariama paplitusiam požiūriui, jog ES minėto tikslo tikrai neįgyvendins dėl ne vienerius metus lėtos ūkio plėtros ir neryžtingumo vykdant reformas.

Tačiau Ž. M. Barozas, kuris būdamas Portugalijos ministru pirmininku buvo tarp aktyviausių laisvosios rinkos šalininkų, aiškiai leido suprasti, kad reformų nebegalima atidėlioti. Pasak Europos Komisijos pirmininko, dabar ES vidutinė metinė ūkio plėtra tesiekia 2 proc., palyginti su 3,5 proc. Jungtinėse Valstijose. Be to, esą tuo metu, kai ES gyventojai sparčiai senėja, didžiulę pažangą daro Kinija ir Indija. "Darbas yra geriausia priemonė kovoti su skurdu", - sakė Ž. M. Barozas, kalbėjęs tą pačią dieną, kai nauji oficialūs duomenys parodė, jog nedarbas Vokietijoje dabar yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo.

Tiesa, Europos Komisijos pirmininkas taip pat pabandė išsklaidyti kairiųjų ir žaliųjų nuogąstavimus, esą jis nori, kad ES sektų JAV modeliu - laisvu kapitalizmu, minimaliais saugikliais ir išplitusiu skurdu. "Yra taip, lyg turėčiau tris vaikus - ekonomiką, socialinius tikslus ir aplinkos apsaugą", - teigė Ž. M. Barozas, norėjęs paaiškinti, jog visos trys sritys nusipelno vienodo dėmesio.

Naujajame plane numatyti konkretūs veiksmai. Pavyzdžiui, teigiama, kad, reaguojant į gyventojų senėjimą, būtina modernizuoti pensijų ir sveikatos apsaugos sistemas. Be to, siūloma skirti milijardais eurų daugiau lėšų tyrimams ir taikomajai veiklai bei Europoje įsteigti elitinę aukštąją mokyklą, panašią į Masačūsetso technologijos institutą. Taip pat raginama išlaisvinti verslą nuo varginančios rinkos priežiūros bei baigti kurti bendrą rinką pagaliau liberalizuojant telekomunikacijų, energetikos ir transporto sektorius. Siekiant tyrimų ir taikomosios veiklos tikslų, valstybės parama esą turėtų būti skiriama pažangioms naujoms įmonėms, o ne nacionalinėms milžinėms. Pagaliau, Europos Komisijos požiūriu, ES turėtų paskirti ekonomikos reformų koordinatorių. Naujasis planas iš esmės skiriasi nuo ankstesnės Briuselio politikos - bandymo kištis į visas ES šalių gyvenimo sritis.

Planą šiltai sutiko Europos konservatoriai ir - šiek tiek šalčiau - liberalai. Tačiau Europos socialistų partijos reakcija buvo priešiška. Kairieji apkaltino Europos Komisiją atsisakant Europos socialinio modelio, grindžiamo konsensuso politika, ir ignoruojant Skandinavijos šalių pavyzdį, rodantį, kad didelės išlaidos socialinei apsaugai netrukdo išlaikyti konkurencingumą.

Pagal Eltos informaciją

© 2005 "XXI amžius"