Skirtingi vertinimai

Ukrainos rinkimai ir jų baigtis neduoda ramybės žymiesiems Rusijos politologams ir vadinamiesiems politinių technologijų specialistams. „Politikos“ fondo prezidentas Viačeslavas Nikonovas teigia, kad V.Juščenka buvo nepriimtinas Kremliui pirmiausia todėl, kad ignoravo Rusijos prezidento V.Putino propaguojamą Bendrąją ekonominę erdvę. Pasak V.Nikonovo, jau visiškai aišku, kad žlugo viskas, ką Maskva rengė kartu su buvusiu Ukrainos prezidentu L.Kučma. Visi dokumentai turėjo būti pasirašyti sausio pabaigoje, o dabar vargu ar tai kada nors įvyks. Kita priežastis, anot V.Nikonovo, - Vakarų faktorius. Nors, Rusijos nuomone, Ukraina gali tapti ES nare tiktai po to, kai ja taps Turkija. Tačiau labiausiai Maskvą gąsdina ne Ukrainos narystė Europos Sąjungoje, o NATO. Aukšti Rusijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijų pareigūnai teigia turintys patikimos informacijos, kad V.Juščenka jau susitarė dėl Ukrainos priėmimo į Aljansą grafiko. Tų Rusijos politikų nuomone, Ukraina gali tapti NATO nare jau po dvejų, daugiausia – po ketverių metų.

Kaip teigia V.Nikonovas, tokiu atveju Rusijai kiltų daug rimtų problemų. Pirmiausia dėl jos karinio ir pramoninio komplekso, kuris iki šiol glaudžiai susijęs su tokiu pat Ukrainos kompleksu. Jei, tarkim, Ukraina taptų NATO nare, visa ši sistema žlugtų.

Tuo tarpu politologas Andrejus Piontkovskis nepuola į paniką dėl padėties Ukrainoje, kaip daugelis jo kolegų ir Valstybės Dūmos deputatų. Jis pabrėžė, kad Ukrainos prezidento rinkimų rezultatai ir tie veiksmai, kurių prieš rinkimus ėmėsi rusų politikos technologai, Kremliaus valdžia ir Rusijos propaganda, nuėjo niekais ir dabar pateikiami tarsi koks armagedonas - gėrio ir blogio kova. Blogis – tai, aišku, proamerikietiškas V.Juščenka, o gėris – prorusiškas V.Janukovičius. Bet A.Piontkovskis atkreipia dėmesį, kad daugiausia Ukrainos žmonių, tarp jų ir vietiniai rusai, rinkimuose rinkosi ne tiek vakarietišką V.Juščenką, o balsavo prieš visiems iki gyvo kaulo įgrisusį korumpuotą režimą, kurio statytiniu laikė V.Janukovičių. Žinoma, savo viltis, ypač jaunimas ir inteligentija, siejo su Vakarais. „Jo pergalė, gerai pagalvojus, naudinga ir Rusijai, - teigia A.Piontkovskis. - Visiškai nevykęs ir neproduktyvus yra tradicinis Rusijos požiūris, jos politika, kuri pati save izoliuoja ir siekia visiems savo kaimynams primesti nuostatą - pasirinkti: arba Europą (Vakarai), arba Rusiją. Žinoma, dauguma Rusijos kaimynų yra priklausomi nuo jos energetinių resursų. Tačiau atėjus tinkamam metui, kaimynai pasirinks Europą. Todėl taip elgdamasi Rusija izoliuoja ir Rusijos žmones nuo visų buvusios posovietinės erdvės kaimynų ir Vakarų. Tai reiškia, kad visos klaidos, padarytos Ukrainoje siekiant pasodinti į prezidento postą savą žmogų, kartosis ir toliau.

O tos jėgos Moldovoje, Kirgizijoje, Armėnijoje, kurios yra aiškiai proeuropietiškos ir demokratinės, jau dabar Maskvoje skelbiamos kaip antirusiškos. Tai labai klaidinga politika. Juk faktiškai labai greitai prorusiški liks tiktai istoriškai pasmerkti, korumpuotų autokratų režimai, dar egzistuojantys NVS šalyse“.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"