Europos valstybių pasisakymai dėl Europos Sąjungos Konstitucijos

Nors Lietuvos Seimas jau ratifikavo dar „šiltutėlę“ Europos Sąjungos Konstituciją, nei piliečiams, nei šviesiausiems teisinės minties protams realiai nespėjus susipažinti su jos turiniu, Europos Sąjungos piliečiams šis dokumentas irgi dar tebėra visiška mistika. Įtakingo pasaulyje garsaus dienraščio ,,The Financial Times“ korespondento Briuselyje Tobiaso Buko teigimu, beveik devyni iš dešimties ES piliečių visai nežino, o jei žino, tai labai mažai apie Europos Sąjungos Konstituciją. Kadangi teisės šaltinių hierarchijos klausimu daugelis kontinentinės tradicijos valstybių laikosi tarpinės pozicijos tarp monistinės ir dualistinės teorijų, todėl ES Konstitucija šios sąjungos šalyse turėtų pirmenybę prieš nacionalinius įstatymus. Suprasdamos klausimo svarbą, didžiosios ES narės neskuba: Nyderlandai, Ispanija ir Prancūzija šiais metais ketina surengti referendumus tam, kad tauta pasisakytų pritarianti ar ne Konstitucijai.

Europos Komisija paskelbė, jog tik 11 proc. respondentų specialiai ES Konstitucijai surengtos apklausos metu sakė galintys pakomentuoti dokumento turinį. Trečdalis žmonių prisipažino apie tokią Konstituciją nieko negirdėję. Tokie duomenys Europos šalis verčia sunerimti – dešimt iš 25 ES narių ketina surengti referendumus.

Konstitucija siekiama suvienyti ES narių sprendimų priėmimo procesus, sukurti daugiau bendrų institucijų, įsteigti ES prezidento ir užsienio reikalų ministro pareigybes. Tačiau šiems siekiams nelemta tapti realybe, kol dokumento neratifikuos visos narės. Jei Konstituciją atmes bent viena valstybė – Europos Sąjungai pranašaujama institucinė krizė.

Europos Komisijos viceprezidentė Margot Valstrom sakė: „Konstitucijų ratifikavimas vyktų daug sparčiau, jei šalys imtųsi aktyvesnio savo piliečių informavimo šio valstybinio sprendimo klausimu“. O gal greičiau procesas vyktų, jei apie Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimą piliečiai sužinotų vieną ramų vakarą įsijungę TV žinias, kaip tai padaryta mūsų šalyje? Akivaizdu, jog kitos ES narės delsia ne dėl teisinio išprusimo stokos ar dokumento svarbos nesuvokimo - tokių valstybei reikšmingų įvykių skubinimas yra tautos, kuriai vienintelei demokratinio režimo sąlygomis priklauso suverenitetas, tiesioginis įžeidimas. Valdžia kyla iš tautos, o ne atvirkščiai, todėl piliečiai privalo žinoti, kur link eina jų valstybė.

Nors, oficialiais duomenimis, maždaug pusė net ir nelabai apie Konstituciją nutuokiančių apklaustųjų jai pritaria, tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad ši ES vizija vargiai virs realybe, nes iš tiesų daugelis valstybių jos nepalaiko.

Kaip žinia, fiasko Konstitucijai veikiausiai lemta patirti Didžiojoje Britanijoje, kur daugiau nei 60 proc. respondentų atsakė ,,ne“ bendrai 25 valstybių Konstitucijai. Referendumas Jungtinėje Karalystėje bus rengiamas kitąmet, nors britai jau dabar turi savo tvirtą poziciją, ir ne itin tikėtina, kad ji pasikeis. Paradoksalu, kad nors Didžiosios Britanijos piliečiai griežtai ir motyvuotai atmeta Konstitucijos idėją, ES Komisijos užsakyti viešosios nuomonės tyrėjai britus pavadino blogiausiai informuotais apie ES Konstituciją, nes net 94 proc. apklaustųjų teigė nežiną, kas tai yra. Nelabai norėtų savo teisinės sistemos dalimi šį dokumentą matyti ir italai bei vokiečiai. Tuo tarpu šalyse, kuriose greičiausiai bus rengiami referendumai, piliečių nuomonė palanki. Ispanijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose daugiau nei pusė apklaustųjų pasisakė už Europos Sąjungos Konstituciją.

Pagal ,,The Financial Times“ parengė

Justina ŽEIŽYTĖ

© 2005 "XXI amžius"