Dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos ir pergalės
dienos minėjimo Maskvoje
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos politinių
kalinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Jungtinės tarybos
viešas laiškas
Pasaulio visuomenei,
Europos Parlamento Pirmininkui Chosepui Boreliui,
Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manueliui
Barosso,
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui
Renne van der Lindenui
Keturios asocijuotos buvusių Lietuvos pasipriešinimo
sovietų okupacijai dalyvių visuomeninės organizacijos, savo gretose
turinčios 70 tūkstančių narių, 2000 metais Vilniuje surengusios
Tarptautinį antikomunistinį kongresą ir visuomeninį Tribunolą Vilnius
2000, kuriame dalyvavo 25 pasaulio šalių atstovai, kuris pripažino
komunistinę ideologiją esant nusikalstama žmogiškumui bei gimdančia
totalitarinius režimus ir pasmerkė komunistinių režimų nusikaltimus,
apsvarstę Maskvoje organizuojamo Antrojo pasaulinio karo pabaigos
60 metų jubiliejaus minėjimo turinį, renginio tikslus ir galimas
politines pasekmes, laiko savo pilietine pareiga dar kartą pasaulio
visuomenei priminti Antrojo pasaulinio karo istoriją, pradedant
1939 metais, ir jo pasekmes Vidurio ir Rytų Europos valstybių gyventojams.
Į totalitarinį valdymą vėl linkstančios Rusijos
Federacijos prezidentas V.Putinas gegužės 9 dieną Maskvoje rengia
totalitarinės stalininės SSRS pergalės Antrajame pasauliniame kare
prieš totalitarinę hitlerinę Vokietiją 60-mečio iškilmingą minėjimą.
Į iškilmes pakviesti 54 valstybių vadovai.
Aukštų Rusijos Federacijos valdžios pareigūnų
viešuose pasisakymuose ryškėja politiniai šio renginio tikslai.
Demokratinį pasaulį norima įtikinti, kad XX a. viduryje Europoje
buvo tik vienas blogis hitlerinė Vokietija. Ir tą blogį sunaikino
J.V.Stalino vadovaujama SSRS. Dėl to SSRS neva esanti Europos gelbėtoja,
nors darė tokius pat nusikaltimus žmogiškumui ir laužė tarptautinę
teisę, kaip ir hitlerinė Vokietija. Norima buvusią kovą prieš hitlerinę
Vokietiją panaudoti dabartinių Rusijos imperinių ambicijų įgyvendinimo
tikslams.
Kremliaus vadovai stengiasi iš istorijos ištrinti
du pirmuosius, jiems labai nepatogius, 1939-1940-ųjų karo metus.
Tada SSRS, sudariusi Draugystės sutartį su hitlerine Vokietija,
taip pat nusikalstamu Molotovo-Ribentropo paktu ir jo slaptaisiais
protokolais pasidaliję Europą, kartu užpuolė ir okupavo Lenkiją.
Po to SSRS užpuolė Suomiją, vėliau okupavo ir aneksavo tris Baltijos
valstybes ir nuo Rumunijos atplėšė Besarabiją. Tuo pat metu Vokietija,
naudodama SSRS teikiamas strategines žaliavas ir resursus, turėdama
saugias savo Rytų sienas, okupavo Beniliukso šalis ir Prancūziją.
Dvejus metus du kruvini plėšikai, skrupulingai
laikydamiesi tarpusavio Draugystės sutarties nuostatų, siautėjo
po Europą, sėdami mirtį ir nelaimes, kol 1941 metais Hitleris savo
ginkluotąsias pajėgas nukreipė prieš sąjungininkę SSRS. 1945 metais
hitlerinė Vokietija buvo parklupdyta bendromis JAV, SSRS, Didžiosios
Britanijos ir Kanados jėgomis. Nacizmas buvo pasmerktas, nacistiniai
nusikaltėliai nuteisti. Vienas totalitarinis režimas žlugo kartu
su savo ideologija.
Kitas totalitarinis režimas komunistinė SSRS
gėdingomis Jaltos ir Potsdamo sutartimis, kaip viduramžiais už
pergalę prieš Vokietiją, buvo apdovanotas užkariautomis žemėmis,
į komunistinę vergiją pusei amžiaus atidavus visą Vidurio ir Rytų
Europą. Buvo sunaikintas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumas,
taip įtvirtinant SSRS įvykdytą teritorinę ekspansiją.
1945 m. gegužės 8 d. karas Vakarų Europoje baigėsi.
Atėjo laisvės ir kūrybos metai. SSRS užkariautų šalių gyventojams
ši data reiškė ne išsilaisvinimą ir taiką, o nacistinio režimo pakeitimą
ne mažiau nežmoniškais komunistiniais režimais, kurie rėmėsi tariamos
išlaisvintojos sovietinės armijos durtuvų jėga. Lietuvoje dar dešimt
metų vyko ginkluota kova prieš okupacinį sovietinį režimą.
Vien Lietuvoje per du sovietinės okupacijos laikotarpius
(1940-1941 m. ir 1944-1990 m.) organizuota 19 trėmimo akcijų, per
kurias į gyvenimui netinkamas teritorijas Tolimąją Šiaurę ir Tolimuosius
Rytus badui ir mirčiai buvo ištremta 130 tūkstančių žmonių. Daugiausia
moterų, vaikų ir senelių. Vyrai būdavo įkalinami. Areštuota ir koncentracijos
lageriuose įkalinta 150 tūkst. okupacinei valdžiai neįtikusių asmenų.
Nužudyta apie 30 tūkstančių. Kas trečias ištremtasis ar įkalintasis
mirė dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų. Nuo sovietų okupantų nukentėjo
kas trečias Lietuvos gyventojas. Sovietų okupacija Lietuvai padarė
20 mlrd. JAV dolerių materialinės žalos.
Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika 1991
m. liepos 29 d. pasirašė sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.
Šiame dokumente įvardytas Sovietų Sąjungos 1940 metais įvykdytas
Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos faktas. Dabartinė Rusijos
vadovybė okupacijos ir aneksijos faktų nepripažįsta bei mėgina pateikti
okupaciją ir totalitarinio sovietų režimo nusikaltimus tik kaip
lietuvių tautos išlaisvinimą iš nacių jungo.
Aukšti Rusijos Federacijos valdžios pareigūnai
visus, kurie bando priminti nusikalstamą SSRS politiką ir kruvinus
diktatoriaus J.V.Stalino darbus, vadina fašistuojančiais, negerbiančiais
Antrojo pasaulinio karo ir holokausto aukų. Visa tai netiesa.
Lietuvoje nacių okupacijos metu veikė daug pasipriešinimo
organizacijų, kurios turėjo didelį autoritetą tarp gyventojų, leido
pogrindžio spaudą, kūrė sukarintas struktūras, o savo veiklą tęsė
ir sovietų okupacijos metu. Jos sužlugdė kelis nacių mėginimus mobilizuoti
okupuotos Lietuvos jaunimą į vermachtą ir bandymą sukurti lietuvišką
SS diviziją. Naciai keršydami uždarė Lietuvos universitetą, jo profesorius
ir kitus inteligentus išsiuntė į Štuthofo koncentracijos stovyklą,
o jaunimą prievarta vežė darbams į Vokietiją. Sušaudė šimtus jaunuolių,
atsisakiusių vykti į Rytų frontą, degino kaimus kartu su gyvais
jų gyventojais. Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė arti
250 tūkst. civilių žmonių, tarp jų apie 200 tūkst. žydų. Karo frontuose
žuvo daugiau nei 25 tūkst. lietuvių.
Kviečiame visus demokratinių šalių vadovus, prieš
vykstant į Maskvos organizuojamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos
minėjimo ir sovietinės armijos, ne tik esmingai prisidėjusios prie
hitlerinės Vokietijos karo mašinos sudaužymo, bet ir pusę amžiaus
okupavusios didelę Europos dalį ir čia rėmusios totalitarinius komunistinius
režimus, bei tautų budelio J.V.Stalino pagerbimo iškilmes, rimtai
apsvarstyti politinius šio renginio aspektus. Prašome surasti galimybę
pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas, karius ir taikius gyventojus
bei nežmoniško holokausto aukas kitoje Santarvės valstybių sostinėje.
Mes, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai
dalyviai, širdyse ir veikime būsime kartu su Jumis ir atiduosime
deramą pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukoms, holokausto aukoms,
nacių ir sovietų totalitarinių režimų teroro aukoms.
Jonas ČEPONIS,
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio
prezidiumo pirmininkas
Antanas STASIŠKIS,
Lietuvos politinių kalinių
sąjungos pirmininkas,
Povilas JAKUČIONIS,
Lietuvos politinių kalinių
ir tremtinių sąjungos pirmininkas,
Vytautas MILIAUSKAS,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
bendrijos valdybos pirmininkas
© 2005 "XXI amžius"
|