Jalta vėl skaldo Europą
Važiuoti ar nevažiuoti į Pergalės dienos iškilmes
Maskvoje? Baltijos šalyse ir Lenkijoje karštai diskutuojama dėl
Jaltos konferencijos reikšmės. Vakaruose tylima ir rengiamasi kelionei,
rašo Lenkijos dienraštis Rzeczpospolita.
Išvadavimas ar dar viena okupacija? Ar kas nors
turi atsiprašyti už Jaltos susitarimus? Tokie klausimai vis dažniau
keliami Varšuvoje, Vilniuje, Rygoje ir Taline. Paryžiuje, Londone,
Romoje, Briuselyje ir Vašingtone šia tema nediskutuojama, o politikai
jau kraunasi lagaminus, kad galėtų važiuoti į prieštaringai vertinamas
iškilmes Maskvoje. Kremlius tikisi, kad jose dalyvaus 50 šalių lyderiai.
Vakarų abejingumo paskatinta Rusija vis smarkiau atakuoja Lenkiją
ir Baltijos valstybes. Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerija
pareiškė, jog lenkai veja Dievą į medį, skųsdamiesi Jalta, kadangi
būtent ten sąjungininkai patvirtino norį, kad Lenkija būtų stipri,
laisva, nepriklausoma ir demokratinė.
Vasario 16-ąją rusai nuėjo dar toliau. Valstybės
Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas
koneveikė Baltijos valstybių lyderius: Jeigu jie neatvažiuos į
Maskvą, tai šventės mums nesugadins, tik patys bus izoliuoti. Rusija
nieko neketina įkalbinėti atvykti į iškilmes.
Noriu, kad Lenkijos Seimo užsienio reikalų komisija
apsvarstytų, ar, susiklosčius tokioms aplinkybėms, Aleksandras Kvašnievskis
turi važiuoti į Maskvą. O jeigu važiuos, tai kaip turi elgtis šalyje,
kuri iki šiol nepasmerkė Ribentropo - Molotovo pakto, - dienraščiui
Rzeczpospolita pasipiktinęs sakė Piliečių platformai atstovaujantis
parlamentaras Bronislavas Komorovskis.
Pasak Lenkijos laikraščio, karščiausios diskusijos
vyksta Baltijos šalyse, kurioms gegužės 9-oji niekada nebuvo Pergalės
diena. Tą dieną buvo užantspauduotas mūsų nepriklausomybės praradimas.
Mums tuomet prasidėjo kita, sovietinė okupacija, - neseniai Rzeczpospolita
korespondentui sakė Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Bet
ji buvo pirmoji iš Baltijos valstybių lyderių, sutikusi priimti
kvietimą. Estijos ir Lietuvos prezidentai vis dar dvejoja.
Prezidentė V. Vykė-Freiberga teigia norinti išdėstyti
Maskvoje teisingą istorijos versiją. Svarbu, kad mūsų poziciją
paremtų ne tik šiapus geležinės uždangos buvusių šalių vadovai,
bet ir Vakarų valstybių lyderiai, - pabrėžė buvęs Latvijos ambasadorius
Jungtinėse Valstijose Uojaras Kalninis. - Rusai negali tvirtinti,
kad, nugalėdami nacistus, jie atnešė laisvę Baltijos šalims ir padėjo
joms vystytis. O jie tai vis kartoja.
Prezidentas Valdas Adamkus nori, kad Rusija pripažintų,
jog SSRS buvo okupavusi Baltijos šalis. Bet jai iki tokios deklaracijos
dar toli, konstatuoja Rzeczpospolita.
ELTA
Lenkijos prezidentas A.Kvašnievskis jau nusprendė
vykti
į Maskvą švesti gegužės 9-ąją Pergalės dienos.
© 2005 "XXI amžius"
|