Kazachstanas: užsienio aviakompanijos privalo
skraidinti į Astaną arba pasitraukti iš rinkos
Aukšto rango Kazachstano civilinės aviacijos administracijos
pareigūnas pareiškė, kad užsienio aviakompanijos privalo nukreipti
skrydžius iš Alma Atos į naująją sostinę Astaną arba pasitraukti
iš sparčiai augančios Kazachstano rinkos.
Kazachstano vyriausybė išreiškė viltį, kad visos
užsienio aviakompanijos, tebeskraidinančios į vaizdingą Almą Atą,
esančią naftos turtingos Vidurio Azijos valstybės pietryčiuose,
iki rugsėjo pradės skraidinti į Astaną - vėjų pustomą sovietinį
miestą, esantį maždaug už tūkstančio kilometrų į šiaurę nuo Alma
Atos. Jos (aviakompanijos) neturi svarių argumentų, - teigė minėtas
aukšto rango pareigūnas, nenorėjęs minėti savo pavardės. - Jos tiesiog
nenori pasitraukti iš Alma Atos. Pasitraukusios iš Kazachstano,
aviakompanijos praras pelną. Kazachstanas sparčiai plėtojasi, todėl
joms esame labai patrauklūs.
Buvusi sostinė Alma Ata, kurioje gyvena dvigubai
daugiau - 1,2 mln. - žmonių nei 1997 metais sostine tapusioje Astanoje,
tebėra šalies verslo centras. Todėl Kazachstano turizmo bendrovių
asociacija tvirtina, kad sprendimas nukreipti skrydžius į Astaną
pakenks besikuriančiam sektoriui, o užsienio aviakompanijos nukreips
skrydžius į kaimyninius Uzbekistaną, Kirgiziją ir Azerbaidžaną.
Svarbiausios į Alma Atą skraidinančios aviakompanijos
yra Prancūzijos ir Nyderlandų Air France KLM, Vokietijos Lufthansa,
Didžiosios Britanijos British Airways, Turkijos Turkish Airlines
bei Rusijos Transaero.
Europos aviakompanijos nėra patenkintos pokyčiais,
nes naujoji sostinė yra nutolusi nuo svarbiausių naftos ir dujų
sektoriaus objektų. Visi vyksta į Almą Atą, nes būtent ten užsiimama
verslu, - sakė vienos aviakompanijos darbuotojas. - Nenorime ir
pirmyn, ir atgal skristi pro Astaną.
Ilgametis Kazachstano prezidentas Nursultanas
Nazarbajevas, dar nuo 1989 metų tvirta ranka vadovaujantis 15 mln.
gyventojų turinčiai šaliai, Astaną vadina mylimiausiu savo proto
kūriniu ir jau kurį laiką bando padidinti naujosios sostinės vaidmenį.
Valstybinė televizija ne kartą rodė piktą N. Nazarbajevą barant
savo ministrus už tai, kad šie pernelyg dažnai išvyksta iš Astanos
ir leidžia savaitgalius daug jaukesnėje Alma Atoje.
Kad atnaujintų Astaną, Kazachstanas išleido milijardus
JAV dolerių. Anksčiau Astana, vadinta Akmolinsku ir Celinogradu,
buvo baisi Stalino lagerių imperijos sostinė.
Nepaisant Astanoje kylančių tviskančių viešbučių
ir puošnių administracinių pastatų, užsienio įmonės ir ambasados
neskuba keltis iš vaizdingos Alma Atos, kurią supa Tian Šanio kalnai,
į stepės vėjų pustomą naująją sostinę.
© 2005 "XXI amžius"
|