Ar laukia Vladimiro Vladimirovičiaus Nikitos Sergejevičiaus
likimas?
|
Vladimiras Putinas
į svarbiausius postus
susodino bičiulius
iš KGB laikų
EPA-ELTA nuotrauka
|
Rusų kilmės Vokietijos politologas Aleksandras
Raras, laikomas vienu geriausiu Maskvos reikalų žinovų ir neutralių
įvykių vertintojų, kalbėjosi su Komsomolskaja pravda politikos
apžvalgininku Andrejumi Sedovu, irgi dažnai reiškiančiu savo poziciją,
kurią galima vertinti kaip gana nepriklausomą nuo oficialios Kremliaus
pozicijos.
Aleksandrai, kaip jums iš Vakarų atrodo: kur
Putinas veda Rusiją?
Čia yra politikų, tokių kaip Šrioderis, Berluskonis
ir Bušas, kurie mano, kad Putinas daro labai daug teisingų žingsnių,
ir jo politikai nėra alternatyvų. Bet Vakaruose yra labai įtakingų
intelektualinių jėgų, kurios įsitikinusios, kad Rusija sparčiai
ritasi į diktatūrą. (Kažkodėl A.Raras tarp Rusijos prezidento mylėtojų
neįvardijo Prancūzijos prezidento Žako Širako, kuris savo pataikavimu
Maskvai pralenkė visus tris vokiečių politologo paminėtus Vakarų
politikus, kartu sudėjus P.K.)
Visa tai dėl Ukrainos įvykių ar iškilusių problemų
dėl lengvatų monetizacijos?
(Monetizacija Rusijoje pavadintas Vyriausybės sprendimas
įvairias lengvatas pensininkams, socialiai remtiniems žmonėms, vidaus
reikalų sistemos darbuotojams ir kitiems pakeisti piniginėmis išmokomis.
Tai sukėlė didelę protestų bangą Rusijoje. P.K.)
Vakarams visiškai neįdomi ta jūsų monetizacija.
Dabar Vakarai su pavydu žvelgia, kaip vis daugiau pinigų atsiranda
Rusijos valstybės kasoje. Ir todėl Vakarai įsitikinę, jog kol Putinas
turi daug pinigų, socialinės reformos bus jo kontroliuojamos. Jeigu
reikės, Putinas savo sugalvotoms reformoms nepagailės bet kokių
pinigų. Kai dėl Ukrainos įvykių, tai Vakaruose susidarė tvirta nuomonė,
kad Rusija bandė vėl okupuoti Ukrainą ir atgaivinti imperiją. Todėl
Vakarai padarė viską, kad Ukraina pasuktų Vakarų link.
Ar po šių įvykių Putino populiarumas Vakaruose
sumažėjo?
Jeigu spręsime iš Vakarų žiniasklaidos, tai Putino
reitingai Vakaruose krenta jau nuo 2002 metų, kai prasidėjo Irako
karas, kuriam Rusija nepritarė. Taip pat dėl teroristinio akto Nord
Ost centre, kurį Putinas pavaizdavo kaip kovą su terorizmu, o Vakaruose
jis buvo įvertintas kaip bukas Rusijos užsispyrimas dėl Čečėnijos
nepriklausomybės. Kada į Europos Sąjungą buvo priimta naujos Rytų
Europos valstybės, jos atsinešė ryškiai antirusiškas nuotaikas.
Dabar į tą antirusišką chaosą įsitraukė ir Ukraina.
Tad ką dabar daryti Rusijai, kad Vakarai ją
pamėgtų? Sutikti su Čečėnijos nepriklausomybe? Atiduoti Sevastopolį?
Atsiprašyti Baltijos šalių?
Jeigu norime atsakyti paprastai, tai būtent taip
ir turėtų elgtis Rusija. Vakaruose yra įsitikinimų, kad Rusija pralaimėjo
šaltąjį karą, taip pat kaip Vokietija karštąjį 1945 metais.
Ir todėl Rusija privalo atsiprašyti ir gailėtis.
Vadinasi, Europai nereikia stiprios Rusijos?
Žvelgiant iš Vakarų pusės, kuo Rusija darosi stipresnė,
tuo mažiau joje yra demokratijos. Kada Rusija imperija, tai Vakarai
dreba. Kai Rusija nebe imperija, su ja galima bendradarbiauti.
Kaip Vakarai mano, koks Putino likimas?
Vakaruose daugelis mano, kad šiuo metu Putinas
Kremliuje yra pats liberaliausias žmogus. Beveik taikos balandis.
O jį supa vanagai labai konservatyvūs ir nenusiteikę bet kokiems
kompromisams žmonės. Vakaruose labai rimtai kalbama, kad Putiną
gali nuversti jo aplinka, kaip tai anksčiau atsitiko Chruščiovui.
* * *
Tai štai kokias išvadas daro vokiečių politologas.
Kai dėl V.Putino laukiančio N.Chruščiovo likimo, tai Rusijos prezidentas
ne toks jau naivus, kad apie tai nepagalvotų. Todėl jis į visus
svarbiausius postus ir susodino savo bičiulius iš KGB laikų. O šie
puikiai išmano savo darbą ir bent jau artimiausiu metu neleis atsirasti
kokiam naujam Brežnevui.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|