Senu sovietiniu stiliumi
Petras KATINAS
Kremliaus oficialią poziciją atspindinčiuose Rusijos
laikraščiuose Rossijskaja gazeta, Trubuna, buvusioje gana liberalių
pažiūrų, bet persitvarkiusioje Komsomolskaja pravda vienu metu
pasirodė publikacijos grėsmingomis antraštėmis: JAV kuria raketinį
tinklą aplink Rusiją, Lenkijoje rengiamasi įrengti JAV raketų
bazę ir t.t.
Rossijskaja gazeta karinis apžvalgininkas Fiodoras
Lukjanovas, remdamasis Vengrijos laikraščiu Nepsabadšag, teigia,
jog Bukarešte, JAV pasiuntinybės požeminiame bunkeryje, visiškai
apsaugotame nuo bet kokio pasiklausymo, įvyko labai slaptas pasitarimas,
kuriame dalyvavo gana siauras specialiai atrinktų diplomatų bei
ekspertų būrelis. Esą amerikiečiai spaudžia naująsias NATO nares,
pirmiausia Lenkiją ir Vengriją, dislokuoti savo šalyse JAV priešraketinės
gynybos objektus.
F.Lukjanovas aiškina, kad tai daroma siekiant
apsisaugoti ne nuo galimų raketinių atakų iš Irano, o iš tiesų pirmiausia
siekiama apsupti Rusiją ir neutralizuoti jos raketinį-branduolinį
potencialą.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos atstovais,
visa naujoji JAV priešraketinės gynybos sistema grindžiama tuo pagrindiniu
principu. Skelbiama, jog pagrindinis šios naujos priešraketinės
gynybos sistemos komponentas, turįs kodinį pavadinimą Plieninis
tinklas, bus įkurtas Lenkijoje, neva jau statomoje požeminėje bazėje,
kurioje bus dislokuota 100 trijų pakopų raketų. Kiti šios sistemos
elementai papildomos radarų sistemos bus įkurtos Čekijoje ir
Vengrijoje.
Pentagono komiteto, atsakingo už naujos priešraketinės
gynybos sistemos plano realizavimą, vadovas generolas leitenantas
Ronaldas Kadišas patvirtino, kad kuriamas didelis priešraketinės
gynybos trikampis, kurio vienas kampas bus Rytų Europoje, o kiti
du Jungtinėse Valstijose Aliaskos Fort Grili ir Kalifornijos Vanderbergo
bazėse. Rytų Europoje dislokuotos raketos bei kita įranga privalės
bemat aptikti paleistas priešų raketas ir sunaikinti jas jau skrydžio
pradžioje ar joms pakilus į numatytą trajektoriją. Priešraketinės
gynybos elementai, dislokuoti JAV teritorijoje, turės sunaikinti
priešų raketas jų paskutinėje skridimo stadijoje, panaudojant Patriot
sistemos raketinius komplektus. Tą pačią užduotį vykdys ir kosminio
bazavimosi elementai lazerinių patrankų pagalba. Tai, žinoma, nieko
nauja. Dar prezidento Rolando Reigano laikais buvo paskelbta ši
priešraketinės gynybos programa, ir Vašingtonas to niekada neslėpė.
Todėl nežinia, kodėl dabar Maskva kelia tokį didelį triukšmą.
Kremlius visokiais būdais stengiasi sukiršinti
senąsias ir naująsias NATO šalis. Ir tai, bent jau kol kas, Rusijai
neblogai sekėsi. Dar 2001 metais, kai JAV prezidentas Džordžas Bušas
su savo priešraketinės gynybos planu supažindino Vokietijos ir Prancūzijos
vadovus, Berlynas ir Paryžius atmetė tokį planą pareikšdami, kad
jie sieks sukurti savąją Europos priešraketinę gynybos sistemą,
nepriklausomą nuo Jungtinių Valstijų. Tačiau faktiškai jokia Europos
priešraketinės gynybos sistema nekuriama arba, geriausiu atveju,
tėra kūrimosi stadijoje. Tad Vokietija ir Prancūzija vis labiau
pradeda suvokti, kad iš jų ambicingų planų, be JAV karinio ir mokslinio,
pagaliau finansinio potencialo, nieko neišeis. Tai paaiškėjo po
naujosios JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais susitikimų su
Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu ir Prancūzijos Ž.Širaku, jos
pirmosios kelionės po Europą ir Artimuosius Rytu metu.
Štai toks pozicijos keitimasis ir kelia Maskvos
pyktį. Tuo labiau kad Rusijos vadovai ne kartą siūlė Vokietijai
ir Prancūzijai kurti bendrą Europos priešraketinę gynybos sistemą
tuo tikslu, jog ir Rusijos teritorija būtų apsaugota tos sistemos
skėčiu. Įdomu, nuo ko jis turi saugoti Rusiją? Nuo neslepiančio
savo branduolinio ambicijų, faktiško Rusijos sąjungininko Irano,
o gal nuo Kinijos? Prisimenant JAV prezidento R.Reigano vadinamojo
žvaigždžių karo planus ir jo kurtą priešraketinį skydą bei kas
iš to išėjo, Maskvos susirūpinimą galima suprasti. Juk tada Sovietų
Sąjunga, bandžiusi priimti R.Reigano iššūkį, neturėdama tam nei
ekonominio, nei mokslinio potencialo, ir pradėjusi naują karštligiško
ginklavimosi etapą, tiktai pagreitino imperijos žlugimą. Na, o antiamerikietiška
retorika, pastaruoju metu sklindanti iš Maskvos, yra skirta daugiau
saviesiems padrąsinti. Bet ne tik jiems. Ne mažiau svarbus yra kaimynių
šalių gąsdinimas, akcentuojant, kad Rusija turi teisę imtis priemonių
prieš juos, jeigu Kremlius nuspręs, kad tai gresia Rusijos saugumui.
© 2005 "XXI amžius"
|