Rekviem Prezidentui
Kovo 8 dieną buvo klastingai nužudytas Ičkerijos
prezidentas Aslamas Maschadovas. Mes, čečėnai, ne atskiri žmonės,
o nacija, privalome būti dėkingi Ičkerijos prezidentui už tai, kad
jis išėjo pas Aukščiausiąjį kaip Šahidas, už tai, kad nepasidavė
žiauriam, negailestingam ir klastingam priešui Rusijos FSB.
Jis gerai žinojo, su kuo turi reikalų, žinojo,
kaip okupantai su juo pasielgs. Tą liudijo daugybė akivaizdžių pavyzdžių:
nužudytas parlamento pirmininkas Alichadžijevas, Šariato saugumo
ministras T.Atgirijevas, Salmanas Radujevas, kuris buvo seniai pasitraukęs
iš politikos, sunkiai sergantis po daugybės pasikėsinimų į jo gyvybę.
Po gėdingo teismo, įvykusio kalėjime, nuosprendžio S.Radujevui,
Rusijos valdžia netrukus teigė, kad jis mirė kalėjime kraujui išsiliejus
į smegenis.
Klastingai buvo nužudyti abu A.Maschadovo pirmtakai
pirmasis Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas, tapęs gyvąja
legenda, Džocharas Dudajevas ir buvęs prezidentas Zelimchanas Jandarbijevas.
Dž.Dudajevas telefoninio pokalbio metu buvo iš pasalų nužudytas
1996 metų balandį. Z.Jandarbijevą nužudė tuo metu, kai jis su savo
keturiolikmečiu sūnumi pasimeldę išėjo iš mečetės ir sėdo į savo
automobilį, kuris jau buvo užminuotas. Tai atsitiko Kataro sostinėje
Dochoje, kurioje Z.Jandarbijevas su šeima gyveno kaip asmeninis
Kataro sultono svečias. Žudikai buvo sučiupti. Pasirodo, tai buvo
du Rusijos specialiųjų tarnybų karininkai Sucharevas ir Bogačiovas.
Nepaisant Rusijoje URM protestų, abu žudikai buvo nuteisti kalėti
iki gyvos galvos. (Deja, netrukus abu buvo išsiųsti į Rusiją Maskvai
pažadėjus, kad jie nebus paleisti į laisvę D.M.)
Abiejuose Čečėnijos karuose Rusijos specialiosios
tarnybos be jokio teismo žudė ir žudo į nelaisvę pakliuvusius čečėnų
kovotojus, prieš tai juos kankindamos. Rusijos specialiųjų tarnybų
smogikai yra geri tokių kankinimų meistrai. Taip pat jie elgiasi
ir su sužeistais kovotojais, kurie irgi nužudomi prieš tai kankinant.
Tuo metu čečėnai be jokių sąlygų paleidžia į laisvę tūkstančius
rusų kareivių belaisvių. Būtina pažymėti, kad per abu Čečėnijos
karus nužudyta 250 tūkstančių taikių Čečėnijos Respublikos gyventojų,
kurių vienintelė kaltė buvo ta, kad jie buvo čečėnai. Privalu atsiminti
Rusijos prezidento V.Putino garsiuosius pareiškimus skandinti
čečėnus išvietėse ir kiekvienas čečėnas nuo 15 iki 60 metų yra
teroristas. Todėl, pasak V.Putino, ir požiūris į čečėnus turi būti
analogiškas. Daugiau kaip 45 tūkstančiai Čečėnijos Respublikos vaikų
jau nužudyta ir jie žudomi toliau. Pati Čečėnijos Respublika Ičkerija
beveik visiškai sugriauta. O juk dar sovietiniais laikais mūsų šalis
buvo išvystytos pramonės kraštas ir gyveno pakankamai pasiturimai,
palyginti su kitomis buvusios SSRS respublikomis. Grozne, kuriame
gyveno beveik 700 tūkst. žmonių, buvo daugybė pramonės įmonių. Jame
sovietiniais ir posovietiniais metais klestėjo prekyba ir į Čečėniją
įsigyti pigių prekių atvykdavo daugybė žmonių iš viso Šiaurės Kaukazo
regiono. Dabar Ičkerijos ekonomika sunaikinta 100 proc. Gyvenamasis
fondas irgi sunaikintas 70-80 proc. Sąlyginai dar išliko tiktai
trys šiauriniai Čečėnijos Ičkerijos rajonai Nadterečno, Nauro
ir Šelkovskio. Tačiau tai nereiškia, kad šių rajonų gyventojai yra
saugesni. Jie taip pat kasdien terorizuojami ir žudomi kaip ir kituose
rajonuose.
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidentas
A.Maschadovas, kada buvo užblokuotas kartu su savo sargybiniais,
visa tai puikiai žinojo ir suprato, ką reikštų, jeigu pasiduotų
į nelaisvę. Kito išėjimo iš rūsio nebuvo, todėl A.Maschadovas, pagailėjęs
savo jaunų kovotojų gyvybių, įsakė jiems palikti bunkerį. Pats nusprendė
garbingai žūti. Dėl religinių įsitikinimų jis negalėjo nusižudyti,
todėl kovėsi iki galo. Jeigu A.Maschadovas būtų pasidavęs, tai rusų
specialiosios tarnybos kankindamos galėjo sužinoti jo bendražygių
pavardes ir taip būtų nužudyta dar tūkstančiai nekaltų žmonių. Priešai
neišdrįso stoti į atvirą mūšį su prezidentu, todėl klastingai nužudė
jį užmėtydami granatų ryšuliais.
Visi čečėnai, kad ir kur jie būtų, ir visa Čečėnijos
Respublika Ičkerija liūdi dėl ankstyvos tragiškos prezidento A.Maschadovo
mirties. Jis žuvo kaip kankinys, kentėjęs už savo tautą, už naikinamą
ir pažemintą Respubliką. Žuvo kaip Šahidas, nusprendęs geriau mirti
su ginklu rankose, nei pasirinkti gėdingą nelaisvę.
Ir tegul Alachas suteikia jam amžiną ramybę teisingame
aname pasaulyje.
Deni MUCHEMADAS
Derrige Nochčiin Kjam du Cun chalcha beshke
i larcavarna (čečėnų kalba). Visa čečėnų tauta kalta dėl to, kad
neišsaugojome Jo.
© 2005 "XXI amžius"
|