Metams praėjus

Petras KATINAS

Suėjo metai, kai Lietuva tapo NATO nare. Ar iš tiesų po šio istorinio įvykio tapome saugūs, pirmiausia nuo savo didžiojo kaimyno? Tas kaimynas pastaruoju metu, nepaisant gana skaudžių smūgių, patirtų Gruzijoje ir Ukrainoje, yra dar piktesnis ir jau net nebeslepia savo agresyvių tikslų, ypač Baltijos valstybių atžvilgiu. Ir tai daryti Rusijai netrukdo didžiosios ES valstybės. Pirmiausia Prancūzija ir Vokietija. Todėl naujosios NATO valstybės negali tikėtis jokio Europos Sąjungos skydo tiesioginės ar netiesioginės agresijos atveju. Tuo labiau kad ES saugumo pajėgos egzistuoja tiktai popieriuje. Netgi jei tokias pajėgas ir pavyktų sukurti, tai, sprendžiant iš Paryžiaus ir Berlyno sklindančių kalbų, į tas saugumo pajėgas turėtų būti įtraukta ir Rusija. Todėl aišku, kas tada dominuotų tose pajėgose. Pastarojo meto publikacijos Rusijos žiniasklaidoje tiesiog perpildytos neapykanta Baltijos valstybėms. Tokių grubių, netgi atvirai grasinančių straipsnių ir komentarų nebuvo netgi komunistinėje „Pravdoje“, Lietuvai paskelbus apie nepriklausomybės atkūrimą. Šiomis dienomis bene atviriausiai Kremliaus poziciją išdėstė Rusijos pirmojo televizijos kanalo apžvalgininkas Michailas Leontjevas, kurio komentarus bemat persispausdino daugelis Rusijos laikraščių. Savo komentarą jis pavadino: „Šios šalys neturi ateities“. Štai ką skelbia M.Leontjevas: „Baltijos šalys jau tapo Meka įvairaus plauko skustagalvių šunaujai (svoloči). (Autorius, kalbėdamas apie skustagalvių šunaują, turi galvoje neva fašistinių organizacijų „siautėjimą“. – P.K.) Yra įvairūs netikrų valstybių tipai. Yra Gruzija ir Moldova, kurios negali egzistuoti be labdaros, nes savo jėgomis išgyventi negali. Ir yra Baltijos šalys. Konkrečiai, Latvija ir Estija. Šios šalys neturi ateities. Jos dabar reikalingos tik kaip spjaudytojos į mūsų rusišką sriubą. Ir nereikia mums aimanuoti, „kur žiūri civilizuotoji Europa?“ Europa nežiūri niekur. Ji taip pat spjaudo. O kai spjaudyti bus neįdomu arba neįmanoma, Baltijos klausimas išsispręs savaime. Kaip tai įvyks, nežinau, bet manau, kad klausimas bus išspręstas. (…) Kodėl Baltijos šalys reikalingos Europos Sąjungai? Juk ES ir taip viešpatauja antiamerikietiškos nuotaikos. Šios valstybės tapo proamerikietiška kloaka, ko pasekmė, jų pagrindinis tikslas, – pasiekti, kad ES vykdytų proamerikietišką politiką“. Taigi, pasirodo, didžiausią pavojų Maskvai kelia buvusių komunistinių šalių, ypač pabrėžiant tą nelemtą „Pribaltiką“, orientacija į Jungtines Valstijas. Bet juk kitaip ir būti negali. Negali, nes negi buvusios sovietinės „respublikos“, pirmiausia Baltijos valstybės, matydamos iš Maskvos einančius didžiulius revanšo srautus, paramos ieškotų Paryžiuje ar Berlyne? Juk šių valstybių dabartiniai lyderiai Ž.Širakas ir G.Šrioderis jau faktiškai vykdo ir skatina visas Kremliaus užmačias. Apie tas užmačias šiomis dienomis atvirai išdėstė neseniai atsistatydinęs Rusijos užsienio reikalų ministras 2-ojo Europos departamento direktoriaus pavaduotojas, „kuravęs“ Baltijos šalis, Michailas Demurinas.

Buvęs ministras atskleidė priežastį, dėl ko jis pasitraukė iš Rusijos URM. Pirmiausia todėl, kad jis neva nesutinka su oficialiai skelbiama Rusijos politika dėl Baltijos valstybių. Esą tai turi būti visai kitokia politika nei kitų užsienio atžvilgiu, nes tai yra vos ne Rusijos vidaus reikalas. „Pavyzdžiui, dialogas Pabaltijo tema, vykstantis tarp Rusijos ir ES bei NATO. Mes kol kas apsiribojame tuo, kad raginame ES ir NATO paveikti savo naująsias nares, kuriose pažeidžiamos rusakalbių teisės. Reikia ryžtingai pareikalauti ir išsiaiškinti, kiek tos šalys sukelia problemų ES ir NATO, kokie joms nenaudingi ir nepatogūs partneriai, visų pirma – politikai. Tai, ką „pribaltai“ vykdo savo santykiuose su Rusija, labai trukdo Rusijai ir Vakarams sukurti normalius ilgalaikius santykius“. M.Demurinas dar pažymėjo, kad dauguma Rusijos URM aukštų pareigūnų galvoja taip pat, kaip ir jis. Tai yra baigti „terliotis“ su Baltijos šalimis ir pastatyti jas į joms tinkamą vietą.

Aišku, M.Demurinas nepasakė nieko nauja. Tą dabar girdime iš Maskvos kasdien. Šito, deja, nemato ir negirdi daugelis labai aukštų Lietuvos valstybės pareigūnų. Štai „valstietė“ žemės ūkio ministrė savo didžiuliame interviu viename rusų savaitraštyje labai pasipiktino, jog Lietuvoje pučiama „rusofobija“, nepaisant to, kad Rusija yra demokratinė ir civilizuota valstybė.(!) Taip pat ragina nepamiršti, jog iš Rusijos gauname Lietuvai būtinas žaliavas ir energetinius resursus. K.Prunskienė taip pat pažymėjo, kad ir Vakarų Europa priklauso nuo Rusijos naftos ir dujų. Taigi, argumentai seni ir nuvalkioti: be Rusijos – pražūsime.

Esant tokiai padėčiai ir kai kurioms ES valstybėms stengiantis nusilpninti NATO, pakeisti Aljanso autoritetą iš esmės atmetant pagrindinį NATO principą „visi už vieną, vienas už visus“, lieka vienintelė išeitis – kuo glaudesni santykiai su Jungtinėmis Valstijomis. Kito kelio nėra. Tuo labiau kad paskutinysis ES vadovų susitikimas aiškiai parodė, jog ES tampa savotiška Prancūzijos ir Vokietijos įkaite. Tiesa, dabar Paryžius ir Berlynas gerokai apsijuokė. Panašiai, kaip savo metu SSRS gensekas N.Chruščiovas, žadėjęs pavyti ir pralenkti Ameriką. Dabar ir Ž.Širakas su G.Šrioderiu, skelbę, kad jau 2010 metais padarys ES didžiausia pasaulio ekonomine galybe, nuleidę galvas atsisakė tokių planų. Tai, kad Rusija, nepaisant SSRS žlugimo, išlieka atvirai imperialistinė valstybė, rodo ne tik Kremliaus retorika, bet ir jo veiksmai.

© 2005 "XXI amžius"