Šeštoji baltiečių konferencija Vašingtone

Šeštoji Jungtinio Amerikos baltiečių komiteto konferencija įvyko kovo 3-5 dienomis Vašingtone. Išsamioje programoje dalyvavo JAV administracijos, žiniasklaidos atstovai iš Baltijos valstybių, diplomatai bei verslo ir ekonomikos spacialistai, kurie gvildeno Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms aktualias temas. Konferencija sulaukė daug dalyvių.

Partizanų paroda Kongreso rūmuose

Konferencija prasidėjo JAV Atstovų rūmų priėmimo salėje. Priėmimą surengė kongresmeno John Shimkus vadovaujamas JAV Kongreso Baltijos laisvės sambūris. Buvo atidaryta Lietuvos genocido ir rezistencijos centro parengta partizaninių kovų paroda „Karas po karo“. Parodos pristatymu rūpinosi Lietuvos ambasada ir Amerikos lietuvių tarybos (ALT-o) vicepirmininkas Stenlis Balzekas bei jo vadovaujamas muziejus. Parodos atidarymo proga kalbėjo ALT-o atstovas Vašingtone dr. Ramūnas Kondratas, Lietuvos ambasadorius Vygaudas Ušackas ir Kongreso narys J. Shimkus. Tokio pobūdžio paroda buvo pirmą kartą surengta JAV sostinės Vašingtono valdžios rūmuose.

ALT-o sukaktis ir pasiekimai

Kitą dieną Vaindheimo viešbučio Potomac salėje įvyko specialus ALT-o 90 metų sukakties paminėjimo posėdis. Jį atidarė ALT-o pirmininkas Saulius Kuprys, kuris glaustai aptarė ALT-o nueitą kelią, pradedant 1915 metais, kada Amerikos lietuvių organizacijos susivienijo bendram darbui – siekti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Buvo prisiminta daug pasiekimų: Tarybos įkūrimas, milijono parašų peticija, Amerikos lietuvių legiono sudarymas, Lietuvos Respublikos de jure pripažinimas, ALT-o atnaujinimas 1940 metais, nepripažinimo politikos atgavimas ir išlaikymas, „Amerikos balso“ lietuvių skyriaus įsteigimas, BALF-o įkūrimas, oficialūs susitikimai su JAV prezidentais, Kersten komiteto sudarymas – JAV Kongreso apklausinėjimas apie Baltijos kraštų okupaciją, pokario migracijos įstatymo patvirtinimas, Jungtinio Amerikos baltiečių komiteto sukūrimas.

Ateities darbai ir Karaliaučiaus mįslė

Apie ALT-o ir baltiečių bendrus ateities reikalus kalbėjo ALT-o atstovas Vašingtone dr. R.Kondratas. Jo parengtoje studijoje, kurią jis neseniai pristatė Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, išdėstytos konkrečios veiklos gairės. Pagal jo išdėstytą programą vyko šeštadienio simpoziumai. Apie Mažosios Lietuvos – Karaliaučiaus teisinę padėtį kalbėjo dr. Darius Furmonavičius. Jis taikliai apibūdino šio krašto teisinę padėtį, kurią tam tikros politinės jėgos norėtų apeiti. Pranešėjas savo tyrinėjimuose yra suradęs ir tą žemėlapį, kuriame Stalinas raudonu rašalu padalijo Europos žemėlapį. Dr. D.Furmonavičiaus studiją anglų kalba ALT-as rengiasi išleisti atskiru leidiniu ir įteikti JAV Valstybės departamento ir Kongreso nariams.

Diskusijose buvo kreipiamas dėmesys į Rusijos bandymą toliau valdyti Baltijos valstybes per energetikos kontrolę. Tai turėtų rūpėti ir Vakarams, nes tai kelia rimtą pavojų Baltijos kraštų demokratinei santvarkai bei jos nepriklausomybei. ALT-o 90 metų sukakties proga buvo perskaitytas JAV lietuvių bendruomenės sveikinimas. Gausiai dalyvavo Lietuvos Vyčių atstovai iš rytų Amerikos.

Susitikimai Senate, Kongrese ir Valstybės departamente

Pietų metu vyko susitikimas su Baltijos kraštų ūkio ministrais ir buvusio Estijos prezidento Lenarto Merio paskaita. Po pietų dalyviai vyko į JAV Senato ir Kongreso rūmus. Ten įvyko ypač produktyvus susitikimas su Niu Džersio senatorių Lautenberg ir Corzine atstovais. Nuodugniai buvo pristatyta Baltijos kraštų esama padėtis ir Rusijos nauji bandymai skverbtis į tų kraštų erdvę. Pasitarimai tęsėsi JAV Kongreso rūmuose su Orest Deychakiwsky, kuris yra JAV Kongreso patarėjas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo komisijoje. Jo pranešime buvo akcentuojamas Baltijos kraštų kritinis vaidmuo plečiant demokratiją ir laisvę Baltijos kraštų kaimynystėje. Tai buvo ypač veiksminga remiant Ukrainos demokratines jėgas neseniai įvykusių lemtingų rinkimų metu. Panašaus poveikio laukiama ir kaimyninėje Baltarusijoje.

Konferencijos dalyviai apsilankė Valstybės departamente. Čia dalyvius pasitiko Valstybės departamento Šiaurės Europos ir Baltijos skyriaus direktorė Judith Cefkin. Ji prieš mėnesį buvo pagrindinė kalbėtoja ALT-o surengtame minėjime Čikagoje. Ten pirmąjį pranešimą padarė Valstybės departamento Europos ir Eurazijos skyriaus darbuotoja Heather Konley. Po jos kalbėjo Baltųjų rūmų Valstybės saugumo Tarybos direktorius NATO ir Vakarų Europos klausimams Kertis Volkeris. Pokalbis buvo atviras – mums rūpimi klausimai pristatyti nuodugniai. Vakare daugelis dalyvių vyko į Danijos ambasadoje surengtą iškilmingą priėmimą. Šios programos dalį koordinavo JAV Baltijos fondas.

Kertinis valstybių santykių pagrindas – demokratija

Kovo 5 diena, šeštadienis buvo skirtas akademinei programai, kuri vyko Vašingtono „Marriott“ viešbutyje. Šių metų konferencija skyrėsi nuo praėjusių metų, nes visos trys Baltijos valstybės jau yra NATO ir Europos Sąjungos narės, todėl jų ateitis ir saugumas šiuo metu bent formaliai yra užtikrintas. Dėmesys buvo skiriamas Baltijos valstybių ir Amerikos baltiečių visuomeninės veiklos tolesniam planavimui. Programą atidarė Jungtinio Amerikos baltiečių komiteto pirmininkas S.Kuprys, kuris pristatė visų trijų Baltijos valstybių ambasadorius Vašingtone: Estijos – Jurį Luiką, Latvijos – Marį Riekstinį ir Lietuvos – Vygaudą Ušacką.

Pirmąja tema „Ryšiai su Rusija“ kalbėjo pereinamosios demokratijos projekto atstovas Briusas Džeksonas, Robertas Nurikas iš Monterėjaus instituto ir buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keitas Smitas, dabar atstovaujantis Strateginių ir tarptautinių studijų centrui. Visi trys pranešėjai teigė, kad Vakarų pasaulio sutelktas bendras dėmesys Rusijos problemoms gali teigiamai paveikti jų sprendimą. Abi strategijas – Rusijos išjungimą iš pasaulinės bendrijos ir jos įtraukimą – reikia pagal aplinkybes veiksmingai panaudoti, jei norima Rusijoje įtvirtinti demokratiją.

Antrąja tema „Demokratijos plėtra Baltijos šalių kaimynystėje“ kalbėjo Vladimir Socor iš Džeimstouno fondo, Laimonas Talat-Kelpša iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir Vincukas Viačiorka, atstovaujantis Baltarusijos liaudies frontui. Diskusijose buvo keliamas klausimas, kad Baltijos valstybių patirtis turėtų kreipti regiono valstybes demokratijos link. Paskutinieji įvykiai Ukrainoje buvo įvertinti teigiamai: laukiama, kad jie pasikartos ir Gruzijoje. Baltarusija nusiteikusi aštriai, sakė V.Viačiorka, kalbėdamas apie pastangas įgyvendinti demokratiją Baltarusijoje, kuri yra vadinama „paskutine diktatūra Europoje“. Ten nevyriausybinės organizacijos yra draudžiamos ir net uždaromos. Baltijos šalys turi ryžtingai skatinti tarptautinį dėmesį A.Lukašenkos režimui.

Svarbu – palaidoti komunizmą

“Komunistinio palikimo“ tema kalbėjo buvęs Estijos ministras pirmininkas Martis Laaras, šiuo metu Tartu mieste gyvenantis ilgametis Baltijos ir Rusijos reikalų ekspertas Paul Goble ir Jungtinio Amerikos baltiečių komiteto tarybos pirmininkas dr. R.Kondratas. M. Laaras pasisakė apie Rusijos būtinumą susitaikyti su savo praeitimi ir pasekti Vokietijos pavyzdžiu. Vokietija jau seniai atsiprašė už nacių nusikaltimus. Rusija, priešingai, gegužės 9-ąją švenčia kaip pergalę, nors milijonams žmonių ir daugybei valstybių tai atnešė sovietinę priespaudą. Sunku pakeisti įsitvirtinusį požiūrį, kad Rusija buvo Vakarų sąjungininkė Antrajame pasauliniame kare. P. Goble pastebėjo, kad yra svarbu palaidoti komunizmą, bet ne jo pasekmes. Jis priminė apie gilius sovietinės sistemos įspaustus randus, kuriuos dar šiandien akivaizdžiai jaučia tų kraštų visuomenės.

Balsas iš Kongreso: Rusija turi atsiprašyti

Apie komunistinį palikimą kalbėjo JAV Kongreso atstovas Thaddeus McCotter. Jis Baltijos šalių žmones ir amerikiečius ragino reikalauti, kad Rusijos vyriausybė pripažintų ir atsiprašytų žmonijos už komunizmo nusikaltimus, Molotovo-Ribentropo paktą ir antrą valstybių okupaciją. Jo kalba buvo palydėta atsistojimu ir gausiomis ovacijomis.

Po pietų buvo pristatyta ketvirtoji tema „Tarpatlantiniai ryšiai ir integracija“. Pasisakė Latvijos ūkio ministras Krisjanis Karinis, JAV ambasadorius Lietuvoje Stephen D. Mull ir A.Colletti iš Phoenix Group. K.Karinis apžvelgė Latvijos ekonominius pasiekimus, pažymėdamas Baltijos ekonomikos greitą vystymąsi ir augimą, palyginti su likusia Europa. Jis pastebėjo, kad JAV ir Europa ateityje turi dirbti kartu siekdamos bendrų tikslų, ypač ekonomikos srityje. Ambasadorius S.D.Mull sakė, kad nors Baltijos ir JAV santykiai tvirti, susikalbėjimas dažnai sudaro kliūčių. Lietuva, nors išgyvendama sunkų vidaus politikos laikotarpį, palaiko aktyvius tarptautinius santykius, kaip ir kitos Baltijos valstybės. A.Colletti dalijosi savo patirtimi valstybės saugumo klausimais, ypač aktualiais po rugsėjo 11-osios tragedijos.

Akademinė programa baigėsi tema „Nevyriausybiniai-vyriausybiniai ryšiai ir bendradarbiavimas“. Kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Juris Audarinis, Steve Herman iš Merilendo – Baltijos Europos tarybos, Estijos Tartu miesto merė Laine Janes ir Laurynas Misevičius iš JAV lietuvių bendruomenės. Visi pranešėjai pabrėžė nuolatinę pavienių žmonių ir organizacijų svarbą, siekiant bendravimo ir abipusio supratimo bei dirbant su gimtųjų kraštų ir vietinėmis vyriausybėmis.

Matis Koiva – naujas Jungtinio Amerikos baltiečių komiteto pirmininkas

Jungtinio Amerikos baltiečių komiteto pirmininko pareigas perėmęs estų atstovas Matis Koiva pasidžiaugė sėkminga konferencija. Dalyviai išsiskirstė rengtis JAV Baltijos fondo suruoštai iškilmingai vakarienei, kurioje JAV Kongreso narys J. Shimkus įteikė žymenį Lietuvos ambasadoriui V.Ušackui. Ten pagrindinę kalbą pasakė buvęs Estijos prezidentas L.Meris.

Amerikos lietuvių taryba

© 2005 "XXI amžius"