|
Europos kryžkelė
Petras KATINAS
Po Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos vadovų
susitikimo su Rusijos prezidentu V.Putinu Briuselyje, aiškėja vienas
gana pavojingas dalykas, ateityje galintis neišvengiamai neigiamai
atsiliepti vieningos Europos ateičiai. Pasitvirtina vyraujanti nuomonė,
kad neapykanta yra geriausia priemonė žmonėms sutelkti. Daugelio
paskutiniųjų sociologinių apklausų duomenys rodo, kad antiamerikietiškumas
tampa Europos Sąjungos politikos pagrindine dalimi. Tos pačios apklausos
rodo, kad dauguma Vokietijos, Prancūzijos, Slovakijos ir kitų ES
valstybių piliečių Rusijos prezidentą V.Putiną laiko patikimesniu
ir geresniu Europos draugu nei JAV prezidentą Džordžą Bušą. Ir ta
takoskyra tarp JAV ir ES (ypač senosios ES narių) vis didėja.
Dabar Paryžiuje, Berlyne ir kitose senosiose Europos sostinėse reiškiamas
atviras nepasitenkinimas, kad Jungtinės Valstijos spaudžia, netgi
šantažuoja (!) Briuselį, jog į Europos Sąjungą būtų priimtos Turkija,
Rumunija, Ukraina ir Albanija. Negalima nepaminėti ir to, kad Ukrainos
įvykių fone, kai pralaimėjo V.Putino kandidatas į prezidentus V.Janukovičius,
senosios Europos politikai elgėsi labai pragmatiškai, akivaizdžiai
pataikaudami Kremliui. Tai, aišku, nieko stebėtina.
Ukrainos atžvilgiu ypač Prancūzijos politikai
elgėsi panašiai, taip, kaip elgėsi prieš penkiolika metų Prancūzijos
prezidentas Fransua Miteranas, Lietuvai paskelbus apie nepriklausomybės
atkūrimą. Tada jis pasakė: Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik
niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas-diktatūra. Pasigailėjimo
verti žmonės. Suprasčiau, jei Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos.
Ir taip kalbėjo demokratinės Europos valstybės prezidentas! Dabartinis
Prancūzijos prezidentas dar kol kas nesako tokių žodžių ukrainiečių
ir gruzinų atžvilgiu, bet faktiškai eina savo pirmtako pėdomis.
Jeigu F.Miteranas pataikavo M.Gorbačiovui, tai Žakas Širakas V.Putinui.
Apskritai ES viršūnių susitikimas parodė, kad didžiosios ES narės,
pirmiausia Prancūzija, blokuoja mažąsias ES šalis. Ypač Rytų Europos
naujokus. ES viršūnių susitikimas tik dėl Prancūzijos prezidento
Ž.Širako aktyvaus spaudimo taip ir nesugebėjo priimti planuoto sprendimo
dėl laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje. Ž.Širakas faktiškai
užkirto kelią diskusijoms tuo klausimu.
Prancūzijos prezidentą iš dalies suprasti galima.
Juk gegužės pradžioje Prancūzijoje įvyks referendumas dėl ES Konstitucijos
ratifikavimo. O visuomenės apklausos rodo, kad daugelis prancūzų,
net 51 proc., nusiteikę balsuoti prieš ES Konstituciją. Todėl Ž.Širakas
supranta, kad referendumo pralaimėjimas vienoje didžiausių ES valstybių
gali sukelti neprognozuojamų pasekmių vieningai Europai. Be to,
Paryžiaus ir Berlyno valdžia pataikauja nuo materialinės gerovės
išlepusiems savo piliečiams, kurie nė už ką nenori numesti nuo savo
stalo net menkiausių sotaus gyvenimo pyrago trupinių neturtingesnėms
ES valstybėms. Negalima pamiršti ir to, kad 70-80 proc. ES bendrojo
vidaus produkto sudaro paslaugų sfera. Tai labai didelis skaičius.
Ir dar. Beveik pusė ES biudžeto skiriama žemės ūkio subsidijoms.
O prancūzai ar vokiečiai irgi nenori, kad dalis tų subsidijų atitektų
ES naujokėms. Taigi Prancūzija ir Vokietija bei dar kelios šalys
savo interesus iškelia kur kas labiau nei visų kitų. Aišku, Paryžius
ir Berlynas gali būti ES lokomotyvu, bet tuo pačiu gali virsti ir
stabdžiu, jeigu neišdrįs atsisakyti net mažos dalies savo aukštų
pragyvenimo standartų.
Tačiau ar ilgai išsilaikys tokie standartai, štai
kur klausimas. Tuo labiau kad ES valstybių vadovai Briuselio susitikime
nusprendė švelninti ES biudžeto deficito nuostatas. Vadinasi, reformas
vykdančios šalys, kurių biudžeto deficitas viršija 3 proc. BVP,
galės išvengti drausminių nuobaudų. Taip pat nutarta peržiūrėti
ES ekonominę strategiją iki 2010 metų. Ambicingoji Lisabonos strategija,
kurios pagrindinis tikslas buvo paversti Europos Sąjungą dinamiškiausia
ir pažangiausia pasaulio ekonomika diegiant naujausias technologijas
ir kuriant naujas darbo vietas, užtikrinant visų gyventojų užimtumą
pasirodė esanti labai kietas riešutas. Todėl Briuselyje ES vadovai
pripažino, kad Europos Sąjungos ūkio plėtra smarkiai atsilieka nuo
JAV, Japonijos, Kinijos. Taigi faktiškai atsisakyta ambicingų, anot
vieno JAV apžvalgininko, sovietinį penkmečio planą primenančių
ambicijų. Tai yra iki 2010 metų paversti Europos ekonomiką didžiausia
ir galingiausia pasaulyje.
Šiame susitikime nuspręsta peržiūrėti Europos
Komisijos pateiktą paslaugų sektoriaus liberalizavimo projektą.
Pagal tą projektą, ES valstybėse paslaugas siūlančios bendrovės
gali taikyti savo šalių įstatymus, o ne klientų šalių teisę. Prancūzija
ir Vokietija piestu stojo prieš šį projektą. Esą įsileidus paslaugų
tiekėjus iš naujųjų Rytų ir Vidurio Europos šalių, kiltų labai rimta
grėsmė labiausiai išsivysčiusių ES valstybių socialinei sistemai.
Prancūzijoje tuo klausimu, tai yra raginant neįsileisti paslaugų
tiekėjų iš naujųjų ES valstybių, netgi kilo masinės protesto demonstracijos,
baiminantis, kad atvykėliai iš naujokių atims darbo vietas iš vietinių.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos analitikai paskelbė,
jog ES išgyvens tik 15-20 metų. Taip pat prognozuojama, kad dėl
mažo gimstamumo ir kitų demografinių problemų musulmonų skaičius
iki 2025 metų ES išaugs nuo dabar esančių 13 proc. iki 40 proc.
Taip pat gana neaiškus Europos Konstitucijos ratifikavimo procesas.
Pagal planą, Konstitucija turi būti ratifikuota iki 2007 m. lapkričio
1 d. ir jeigu iki to laiko trys ketvirtadaliai ES valstybių ratifikuos
Konstituciją, tai tuomet šis klausimas bus svarstomas Europos Komisijoje.
Taigi artėjantis referendumas dėl ES Konstitucijos Prancūzijoje
ir kitose šalyse parodys, ar tų šalių piliečių dauguma suvokia Europos
vienybės būtinumą. O Paryžiaus ir Berlyno metamas iššūkis Jungtinėms
Amerikos Valstijoms tikrai neprisidės prie tos vienybės.
© 2005 "XXI amžius"
|
