Sunkūs išbandymai Centrinėje Azijoje

Nors Kirgizijos prezidentas Askaras Akajevas pažadėjo įvesti vakarietišką demokratiją ir liberalizuoti ekonomiką, bet iš tiesų šalies administracijoje subūrė artimų bičiulių ratą EPA-ELTA nuotrauka

Vakarų spaudos komentatorių žvilgsniai vėl nukrypę į Centrinę Aziją, kur Kirgizijos revoliucijos nulemti pokyčiai rutuliojasi itin sparčiai. Šios šalies ateitį vis dar gaubia netikrumo jausmas ir dėl to, kaip pažymi dienraštis „International Herald Tribune“, dalį atsakomybės turi prisiimti Vakarų valstybės. Įtakingas JAV dienraštis „Wall Street Journal“ spausdina gerai žinomo politologo Zbignevo Bžezinskio straipsnį, kuriame Kirgizijos revoliucija analizuojama platesniame viso posovietinio regiono kontekste.

Didžiosios Britanijos dienraštis „Daily Telegraph“ rašo, kad nors Kirgizijos kelyje į demokratiją laukia daug sunkių išbandymų, šios šalies pavyzdys gali turėti teigiamos įtakos visam Centrinės Azijos regionui. „Tam pasiekti reikės sąžiningų prezidento rinkimų birželio 26-ąją, o po jų būtina, kad galių pasidalijimas tarp prezidento ir ministro pirmininko būtų tolygesnis nei Askaro Akajevo prezidentavimo metais. Naujasis šalies vadovas turės tęsti perėjimą iš planinės į rinkos ekonomiką, be to, labai svarbu bus tinkamai kovoti su korupcija. Kirgizija – labai skurdi šalis. Revoliucija šalies pietuose prasidėjo tada, kai žmonės pamatė, kad jų prezidentas ir jo bičiuliai įgijo didelių turtų ir tapo ypač korumpuoti. Panaši situacija šiandien yra Kazachstane, Tadžikijoje, Turkmėnijoje ir Uzbekijoje“.

Laikraštis svarsto, ar panašūs įvykiai galimi rytinėje Kirgizijos kaimynėje – Uzbekistano Respublikoje. „Valdžios pasikeitimas Biškeke aiškiai parodo Vakarų galimybę pasirinkti du elgesio modelius – remti despotiškus režimus siekiant išsaugoti stabilumą arba skatinti politinę pertvarką, kurios pasekmes numatyti gerokai sunkiau. Ar Uzbekijos vadovo Islamo Karimovo režimas yra pakankamai stabilus? Vašingtonas turi karinių bazių tiek Uzbekijoje, tiek Kirgizijoje. Aišku viena – jis neturi aukoti demokratijos vardan I. Karimovo režimo. Nors ir neryžtingai, Kirgizija rodo kelią visai Centrinei Azijai“.

Paryžiuje leidžiamas Jungtinių Amerikos Valstijų dienraštis „International Herald Tribune“ daugiausia dėmesio skiria Vakarų valstybių laikysenai Kirgizijos atžvilgiu. „Kirgizijos revoliucija – ne tik nauja galimybė šalies žmonėms, ji šį tą pasako ir apie Vakarų vyriausybes, kurios nesugebėjo paremti tikro demokratizacijos proceso Centrinėje Azijoje. Vakarai privalo liautis rėmę kietos rankos šalininkus, kurie paprasčiausiai apsimeta esantys provakarietiškų pažiūrų“.

„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europa turi prisiimti dalį atsakomybės dėl neteisėto ir korumpuoto pastarųjų metų Kirgizijos valdymo. Iškart po Sovietų Sąjungos žlugimo Kirgizija buvo vienintelė Centrinės Azijos valstybė, kuri aiškiai parodė norinti atsikratyti komunistinės praeities. Tada charizmatinis prezidentas A. Akajevas pažadėjo įvesti vakarietišką demokratiją ir liberalizuoti ekonomiką bei taip paversti valstybę „Centrinės Azijos Šveicarija“.

„Tačiau siekdamos išsaugoti karines bazes Jungtinės Valstijos ir jos partneriai nekreipė dėmesio į piktnaudžiavimą valdžia ir ignoravo faktą, kad A. Akajevas šalies administracijoje subūrė artimų bičiulių ratą“, – teigia „International Herald Tribune“.

„Ar Kirgizijos revoliucija baigsis sėkmingai? Jos laukia labai sunkūs išbandymai. Laikinojo prezidento Kurmanbeko Bakijevo vadovaujama naujoji valdžia yra vieningoje opozicijoje prieš A.Akajevą, tačiau daugiau juos mažai kas sieja. Be to, šalis susiskaldžiusi etniškai. Teisinės valstybės vertybes dažniausiai nusveria įvairių politinių klanų interesai, šalies ekonomiką smarkiai varžo milžiniški įsiskolinimai“.

„Vakarai gali ir neabejotinai turi suteikti paramą demokratiniam judėjimui šalyje. Be to, Kirgizijai turi būti taikomi tokie pat standartai kaip ir posovietinėms Europos valstybėms. Tik taip Kirgizija galės tapti patikima partnere ir nulemti būtinus pokyčius visame Centrinės Azijos regione“.

„Wall Street Journal“ spausdinamame straipsnyje buvęs JAV prezidento Džimio Karterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbignevas Bžezinskis analizuoja padėtį buvusiose sovietinėse respublikose. „Kirgizijoje besitęsiantis perversmas bei taikios Ukrainos ir Gruzijos demokratinės revoliucijos atskleidžia du svarbius bruožus buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje. Pirma, žlugus Kremliaus imperiniam dominavimui susiformavęs politinis pliuralizmas tapo negrįžtamu faktu, nepaisant nostalgiškų Vladimiro Putino pastangų atkurti Maskvos kontrolę naujai susikūrusiose nepriklausomose valstybėse. Antra, jaunoji posovietinė karta tapo daug nepakantesnė korupcijai ir biurokratiniam autoritarizmui, kurie vis dar išlikę didesnėje regiono dalyje“.

„Vis dar sutramdomos demonstracijos Baltarusijoje, kur V.Putinas remia seno mąstymo diktatorių, ir ne tokie dramatiški, bet labai svarbūs pokyčiai Moldovoje, kur anksčiau Maskvos politiką vykdžiusi šalies vadovybė kratosi Kremliaus įtakos, rodo, kaip toli nuo politinės realybės yra atitrūkęs V. Putinas. Jis savo nevykusia politika tik dar labiau izoliuoja Rusiją. Šiandien dauguma jos kaimynų bijo Maskvos, visiškai jos nepaiso arba derina abu požiūrius“, – straipsnyje „Rusiška ruletė“ rašo Z. Bžezinskis.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"