Nesiliaujantys istorinės atminties mūšiai

Įtakingas JAV dienraštis „New York Times“ (NYT), pateikiantis savo požiūrį į nesiliaujančius nesutarimus dėl Antrojo pasaulinio karo rezultatų, pažymi, kad kiekviena valstybė turi savo požiūrį į istoriją, kurį atkakliai gina, net jei jis šiek tiek klaidingas. „Kodėl praėjus tiek daug laiko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos aistros dėl istorijos nerimsta? Kodėl „istorinės atminties mūšiai“ yra tokie atkaklūs visame pasaulyje, kurio dauguma gyventojų gimė praėjus metams ir dešimtmečiams po paskutiniojo 1945-aisiais iššauto šūvio?“ – klausia dienraštis. Kaip tokių „istorinės atminties mūšių“ pavyzdžius dienraštis pateikia Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimą nevykti į gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančias Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo iškilmes, Lenkijos vadovo reikalavimą pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą, Kinijos ir Pietų Korėjos pareiškimus dėl Japonijos karo metais vykdytų žiaurumų. „Kilusį ažiotažą būtų galimą paaiškinti Antrojo pasaulinio karo padaryta įtaka tautų identiteto formavimuisi. Vieni tapo išvaduotojais, kiti – nugalėtojais, treti – aukomis, o kai kas – blogaisiais. Po Sovietų Sąjungos žlugimo atsirado daug naujų valstybių, galinčių netrukdomai reikšti savo istorinę atmintį. Senosioms valstybėms teko ją peržiūrėti“, – rašo NYT. Dienraštis pastebi, jog austrai nesiliauja svarstę, ar jie buvo aukos, blogieji, o gal abu kartu. „Rusijai Didysis tėvynės karas yra svarbiausias pasididžiavimo šaltinis ir pagrindinis supervalstybės egzistavimo įrodymas. JAV savo ruožtu nepaliaujamai kalba apie Europos išvadavimą. Baltijos ir Rytų Europos valstybės primena, kad Raudonosios armijos „išvadavimas“ nuo fašizmo reiškė kitos okupacijos pradžią“. Įdomu, jog NYT pažymi, kad savo požiūrį į minėtą „išvadavimą“ Baltijos valstybės pradėjo „nebijodamos reikšti tik po prisijungimo prie Europos Sąjungos ir NATO“. Dienraštis nurodo, jog „istorinė atmintis“ linkusi šį bei tą nutylėti. „Bulgarai nenoriai kalba apie savo sąjungą su nacistine Vokietija, o baltai linkę pamiršti apie kai kurių tautiečių entuziastingą dalyvavimą žydų žudymuose“.

„Ar 2020 metais, pasauliui minint 75-ąją Pergalės dieną, padėtis pasikeis? Ar „kovos dėl istorinės atminties atslūgs? Tais metais Antrojo pasaulinio kario liudininkų bus likę vos vienas kitas. Tačiau dažnai tautos atmintis turi mažiau sąsajų su istorija, o daugiau su žmonių troškimu matyti save vienokius ar kitokius“, – reziumuoja NYT.

ELTA

© 2005 "XXI amžius"