Nesiliaujantys istorinės atminties mūšiai
Įtakingas JAV dienraštis New York Times (NYT),
pateikiantis savo požiūrį į nesiliaujančius nesutarimus dėl Antrojo
pasaulinio karo rezultatų, pažymi, kad kiekviena valstybė turi savo
požiūrį į istoriją, kurį atkakliai gina, net jei jis šiek tiek klaidingas.
Kodėl praėjus tiek daug laiko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos
aistros dėl istorijos nerimsta? Kodėl istorinės atminties mūšiai
yra tokie atkaklūs visame pasaulyje, kurio dauguma gyventojų gimė
praėjus metams ir dešimtmečiams po paskutiniojo 1945-aisiais iššauto
šūvio? klausia dienraštis. Kaip tokių istorinės atminties mūšių
pavyzdžius dienraštis pateikia Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimą
nevykti į gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančias Antrojo pasaulinio
karo pabaigos minėjimo iškilmes, Lenkijos vadovo reikalavimą pasmerkti
Molotovo-Ribentropo paktą, Kinijos ir Pietų Korėjos pareiškimus
dėl Japonijos karo metais vykdytų žiaurumų. Kilusį ažiotažą būtų
galimą paaiškinti Antrojo pasaulinio karo padaryta įtaka tautų identiteto
formavimuisi. Vieni tapo išvaduotojais, kiti nugalėtojais, treti
aukomis, o kai kas blogaisiais. Po Sovietų Sąjungos žlugimo
atsirado daug naujų valstybių, galinčių netrukdomai reikšti savo
istorinę atmintį. Senosioms valstybėms teko ją peržiūrėti, rašo
NYT. Dienraštis pastebi, jog austrai nesiliauja svarstę, ar jie
buvo aukos, blogieji, o gal abu kartu. Rusijai Didysis tėvynės
karas yra svarbiausias pasididžiavimo šaltinis ir pagrindinis supervalstybės
egzistavimo įrodymas. JAV savo ruožtu nepaliaujamai kalba apie Europos
išvadavimą. Baltijos ir Rytų Europos valstybės primena, kad Raudonosios
armijos išvadavimas nuo fašizmo reiškė kitos okupacijos pradžią.
Įdomu, jog NYT pažymi, kad savo požiūrį į minėtą išvadavimą Baltijos
valstybės pradėjo nebijodamos reikšti tik po prisijungimo prie
Europos Sąjungos ir NATO. Dienraštis nurodo, jog istorinė atmintis
linkusi šį bei tą nutylėti. Bulgarai nenoriai kalba apie savo sąjungą
su nacistine Vokietija, o baltai linkę pamiršti apie kai kurių tautiečių
entuziastingą dalyvavimą žydų žudymuose.
Ar 2020 metais, pasauliui minint 75-ąją Pergalės
dieną, padėtis pasikeis? Ar kovos dėl istorinės atminties atslūgs?
Tais metais Antrojo pasaulinio kario liudininkų bus likę vos vienas
kitas. Tačiau dažnai tautos atmintis turi mažiau sąsajų su istorija,
o daugiau su žmonių troškimu matyti save vienokius ar kitokius,
reziumuoja NYT.
ELTA
© 2005 "XXI amžius"
|