Antrojo pasaulinio karo metinės atgaivina senas žaizdas

Įtakingas Didžiosios Britanijos savaitraštis „Economist“ spausdina straipsnį, kuriame analizuojami Rusijos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis bei Džordžo Bušo būsimo vizito į Latviją ir Gruziją politinė reikšmė. „Prezidentas Dž.Bušas, kuris gegužės 6-10 dienomis lankysis Latvijoje, Nyderlanduose, Rusijoje ir Gruzijoje, Baltųjų rūmų teigimu, „pagerbs milijonų Amerikos ir Europos žmonių pasišventimą kovojant su tironija“. Hitlerio sutriuškinimo 60-osios metinės gegužės 8 ir 9 dienomis bus paminėtos Nyderlanduose ir Rusijoje. Demokratijos plėtrą pakeliui į Maskvą Dž.Bušas minės Rygoje, o keliaudamas atgal – Gruzijoje. Rusijos požiūriu šie pasirinkimai dvelkia provokacija. Šios šalys yra labiausiai nemėgstamos Maskvos kaimynės ir vienos didžiausių imperialistinės Rusijos politikos kritikių. Jei reikėtų pasirinkti vieną Europos valstybę, kuri kelia didžiausią grėsmę demokratijos plėtrai Europoje, Centrinės Europos gyventojai neabejotinai nurodytų Rusiją. Ji kaltinama ketinimais sužlugdyti laisvus Ukrainos prezidento rinkimus ir Gruzijos bei Moldovos sukilėlių rėmimu, taip pat siekimu propagandiniais triukais ir grasinimais destabilizuoti padėtį Baltijos šalyse, kurios paskatino Sovietų Sąjungos žlugimą 1990-1991 metais, po to per trejus metus atsikratė visų sovietinių karinių bazių. Dž. Bušo kelionės maršrutą galima vertinti kaip pagarbą Rusijos karinėms pergalėms, tačiau kartu JAV vadovas priekaištauja ne itin taikiai dabartinei Kremliaus politikai.

Baltai ir lenkai jau užtemdė Maskvoje gegužės 9-ąją planuojamas iškilmes Maskvoje, kai pareikalavo, kad Rusija išreikštų požiūrį į istorinius įvykius. Trijų Baltijos šalių prezidentai teigia norintys švęsti nacizmo sutriuškinimą, tačiau negali užmiršti po to 50 metų buvusios šalių okupacijos. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga jau priėmė kvietimą atvykti į Raudonąją aikštę, tačiau Estijos ir Lietuvos vadovai Arnoldas Riuitelis ir Valdas Adamkus į Maskvą nevažiuos. Lenkijos vadovas Aleksandras Kvašnievskis pažadėjo atvykti, tačiau jis nori, kad Rusija pasmerktų Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo buvo padalyta Lenkija, bei pripažintų pokarinius nusikaltimus, kurias patyrė komunistinio režimo valstybės. Tokie istoriniai nesutarimai kenkia valstybių santykiams. Rusijos ambasadorius Lietuvoje šią valstybę pavadino „skandalistų sambūriu“. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Lenkija elgiasi nesąžiningai, „savaip interpretuodama istorinius įvykius“. Baltijos šalims tai nėra vien istorijos reikalas. Pagrįstai ar ne, tačiau jos bijosi, kad Rusija vis dar siekia jose išlaikyti savo įtaką. Lenkai to paties baiminasi dėl Ukrainos, kurią jie tikisi ištraukti iš Rusijos interesų sferos ir vieną dieną atvesti į Europos Sąjungą (ES).

Rusija stengėsi išnaudoti Baltijos šalių ir Lenkijos nerimą, siekiant pakenkti jų įvaizdžiui prieš naująsias ES partneres. Kremlius juos vadina „rusofobais“, kurie tik ieško problemų santykiuose su Rusija ir nori vykdyti kitokią ES politiką. Po susitikimo su Vladimiru Putinu, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos ir Ispanijos vadovai, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas be jokios ironijos pareiškė, kad Europos santykiai su Rusija yra esminis dalykas, „siekiant taikos, demokratijos ir teisėtumo mūsų žemyne“. Tačiau Amerika, atrodo, vykdo vis palankesnę politiką lenkų ir baltų atžvilgiu. Šios šalys parėmė V. Putinui adresuotą Dž. Bušo kritiką dėl demokratijos varžymo per aukščiausio lygio susitikimą Bratislavoje. Jo vizitai Latvijoje ir Gruzijoje bus didelis moralinis paskatinimas. Gruzijai ypač reikalinga parama. Šalies stabilumui gresia rimtas pavojus, o Europos valstybės, aktyviai sveikinusios „rožių revoliuciją“, dabar Tbilisiui teikia labai menką paramą.

Baltai yra kiek geresnėje padėtyje, tačiau šių šalių vyriausybės yra silpnos ir neturi aiškios vizijos. Latvija ir Estija turi problemų dėl rusų tautinės mažumos, kuri pasiliko po sovietinės okupacijos. Tai, kad jiems nesuteikiama pilietybė, leidžia Rusijai dėtis vieninteliu rusakalbių globėju. Galbūt tik Amerikos prezidentas gali atkreipti dėmesį į šią problemą ir vis dar latvių akyse išlikti draugu, o ne kritiku.

ELTA

© 2005 "XXI amžius"