Mūsų okupacijos istorija turi būti suprasta tarptautiniu mastu

Balandžio 19 dieną Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris surengė spaudos konferenciją „Dėl Tėvynės sąjungos frakcijos narių kreipimosi į JAV Senato ir Kongreso narius“. Dokumentas buvo parengtas kaip tam tikra reakcija į Lietuvos draugų JAV – kongresmeno J.Shimkaus ir senatoriaus R.Durbino – iniciatyva parengto dokumento, skatinančio Rusijos federaciją suvokti Baltijos valstybių okupacijos pasekmes, projektą, kuris yra svarstomas JAV Kongrese.

Pateikiame straipsnį, parengtą pagal LR Seimo narių pasisakymus.

Audronius AŽUBALIS

Kol Rusija nepasikeis, jos kaimynų baimės ir nepasitikėjimas išliks

Pristatydami Tėvynės sąjungos frakcijos narių inicijuotą kreipimąsi į JAV Atstovų rūmų ir Senato Baltijos draugų grupes, dar kartą norime išreikšti savo padėką Jungtinėms Amerikos Valstijoms už ilgalaikę Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką ir kartu savo požiūrį į gegužės 8-ąją, į antihitlerinės koalicijos pergalę. Taip pat norime kreiptis į savo kolegas JAV, prašydami perduoti mūsų viltį, kad JAV prezidentas Dž.Bušas, gegužės 9 dieną Maskvoje bendraudamas su Rusijos prezidentu V.Putinu, neužmirš pastarajam priminti apie Rusijos atsakomybę Baltijos valstybėms už sovietinės okupacijos metų karo nusikaltimus ir padarytą žalą. Tai yra dar vienas žingsnis siekiant padėti Rusijai eiti Europos vertybių link, nes, mūsų įsitikinimu, Europos ir viso civilizuoto pasaulio bei Rusijos santykių perspektyvą apibrėžia bendrų vertybių supratimas ir jų nuosekli praktika.

Kviesime po laišku, skirtu JAV draugams, pasirašyti visus Seimo narius.

Bendrų vertybių link Rusijos laukia ilgas kelias, jei spręstume pagal Glebo Pavlovskio, vieno garsiųjų Kremliaus politikos technologų, Efektyvios politikos fondo prezidento, pasisakymą Krynicoje (Lenkija) balandžio 15-16 dienomis vykusiame forume „ES–Rusija“, kuriame ir man teko dalyvauti. Štai ką sakė G.Pavlovskis: „Reikia kalbėti viena europiečių kalba, nediktuojant savo vertybių supratimo, kaip vienintelio“. Ką tai reiškia, G.Pavlovskis nepaaiškino, tačiau kitas jo teiginys apie tai, kaip jis ir Rusijos politinis elitas mato Rusijos ateitį, verčia mus sunerimti: „Rusijos valstybės vertybė yra Rusijos – pasaulinės ir europinės galybės – atstatymas“.

Į tai taikliai diskusijoje sureagavo Stanislavas Ciosekas, Lenkijos prezidento patarėjas, ilgametis Lenkijos ambasadorius Rusijoje: „Rusija iki šiol neatsikratė minčių apie įtakos sferas. Siekiama ne demokratijos, pilietinės ir ekonomiškai klestinčios valstybės, o galybės?“

Kyla natūralus klausimas: kieno sąskaita? Taigi, kol nesikeis Rusija, jos kaimynų baimės ir nepasitikėjimas išliks.

Kaip matome, čia mes nesame vieni: apie tą patį kalba kaimynai lenkai, net ir oficialūs asmenys.

Rusijos santykių su kaimynais esmę geriausiai pristatė Rusijos federacijos prezidento patarėjas Aslambekas Aslachanovas. Štai kaip jis vertina, kada gali būti geri santykiai su kaimynais. Čia kalbama apie NVS šalių ir Rusijos santykius, bet tai tinka ir Lietuvos bei Rusijos santykiams: „Su NVS šalimis, kurios turi savų energetinių išteklių, gerų santykių perspektyvos – nerealios; su tomis, kurios neturi, perspektyvų yra, nes mes joms padedame…“ Suprask, su tomis šalimis, kurioms galima daryti įtaką per energetinių resursų tiekimą, santykiai bus geri. Tai patvirtina nuostatą: daryti įtaką, dominuoti, valdyti, naudojant energetinę diplomatiją, kurią Rusija bando taikyti ir Baltijos valstybėms, naujosioms ES ir NATO narėms.

Profesorius Jurijus Afanasjevas, Rusijos valstybinio humanitarinių mokslų universiteto prezidentas, taip pristatė šiandieninę situaciją Rusijoje: „Pasak Putino, vykdoma demokratinių institutų adaptacija prie Rusijos istorijos ir tradicijų, tos adaptacijos pasekmė – pilietinės visuomenės institutai – žiniasklaida, teismai, teisė į demokratiškus rinkimus tapo muliažais, butaforijomis, kuriomis prisidengia autoritarinis režimas“.

Artiomas Minalginas, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto posovietinių studijų centro direktoriaus pavaduotojas, sakė: „Dirbkime pragmatiškai, tarkimės dėl konkrečių projektų, nekalbėkime apie vertybes“.

Kaip tai atrodo praktikoje, geriausiai iliustruoja jau sutarto Lietuvių kultūros centro statybos Karaliaučiuje blokavimas. Tai irgi buvo konkretus, pragmatinis projektas, kuriam iš pat pradžių Karaliaučiaus valdžia pritarė, o Lietuvos vyriausybė skyrė keturis milijonus litų. Tačiau, be jokio paaiškinimo, prisidengiant „kai kurių piliečių nepasitenkinimu“, projektas buvo sustabdytas.

Emanuelis ZINGERIS

Bandymai atskirti mus nuo Vakarų vertybinio pasaulio nepavyks

Stasys Lozoraitis, Lietuvos ambasadorius JAV ir kandidatas į prezidentus, su kuriuo man teko dirbti daugel metų, dar Sąjūdžio laikais, kai mes pradėjome nustatyti savo ryšius tarp Sąjūdžio ir likusių ambasadų užsienyje, yra sakęs: „Dar daugel metų, kai jūs būsite jau nepriklausomi, jums teks užsiimti Lietuvos okupacijos nepripažinimo byla ir įtvirtinti pasaulyje ne tik formalų JAV nepripažinimą, bet ir paveikti visų šalių sąmonę, kad Lietuva, Latvija, Estija buvo laikinai okupuotos. Ir tai bus jūsų būsimo dešimtmečio reikalas“.

Ne visi Lietuvoje suvokia, kad mūsų okupacijos istorija turi būti suprasta tarptautiniu mastu. Deja, Rusija nenuėjo Boriso Jelcino pramintu keliu. Mūsų laimei, spėjome įtraukti į mūsų sutarties su B.Jelcino Rusija punktą, kurio neturi kitos Baltijos šalys – dėl neigiamo Molotovo-Ribentropo įvertinimo, bet dabar Rusija, deja, dreifuoja į priešingą pusę. Oficialiai sutartis nėra neigiama, bet Rusijos vadovai pasisakymuose bando sumenkinti istorinį B.Jelcino ir prof. V.Landsbergio pasirašytos sutarties kontekstą.

Mūsų laiškas JAV draugams yra realus veiksmas, įtvirtinant Lietuvos valstybės buvimą Vakaruose, suteikiant jai vienodą valstybės istorijos statusą su kitomis Vidurio Europos valstybėmis ir pasaulyje įtvirtinant Lietuvių tautos nepriklausomą likimą bei dabartiniais veiksmais apginant jos laisvę.

Kadangi esu Lietuvos-JAV grupės Lietuvos Seime pirmininkas, grupės vardu sveikinu šią mūsų draugų Jungtinėse Amerikos Valstijose – kongresmeno Johno Shimkaus ir senatoriaus Richardo Durbino – iniciatyva parengtą rezoliuciją, kuri jau yra praėjusi svarstymus komitetuose ir bus pristatoma priėmimui JAV Kongrese. Rezoliucija – tai atsakymas į daugelį mėnesių vykusius keistokus Rusijos vadovų pasisakymus apie mūsų istoriją ir bandymus revizuoti mūsų istoriją. Mes esame už gerus santykius su Rusija. Mes su A.Ažubaliu esame Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai ir abu pasisakėme, pvz., už nuosaikų reagavimą į Rusijos ambasadoriaus Cepovo akibrokštus ir balsavome ne už parlamentinį, o, sakyčiau, už diplomatinį mąstymą, norėdami, kad santykiai su Rusija nebūtų aštrinami, bet mes negalime toleruoti savo valstybės nepriklausomybės naikinimo politikos. Tai yra esminiai vertybiniai klausimai, todėl mes esame labai dėkingi amerikiečiams, kurie visus okupacijos dešimtmečius rėmė mūsų laisvės gynimą, išlaikė trispalvę vėliavą ir pripažino mūsų diplomatus, kaip mūsų emigracinės vyriausybės atstovus.

Savo laišką mes skelbiame kaip tik prieš atvykstant į Vilnių JAV valstybės sekretorei Kondolizai Rais ir užsienio reikalų ministrams. Norime oriai pasakyti pasauliui, kad šitas Europos plotas visus dešimtmečius buvo pavergtas tik laikinai ir kad mes prašome pasaulio prisiminti mūsų istoriją, gerbti mūsų nepriklausomybės siekių statusą, mūsų rezistencijos istoriją, mūsų Bažnyčios pasipriešinimą. Norime pasakyti, kad bandymai mus atskirti nuo Vakarų vertybinio pasaulio, ką mėgina daryti Rusijos politikai, nepavyks.

Parengta pagal balandžio 19 dienos spaudos konferenciją

© 2005 "XXI amžius"