"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. balandžio 27 d., Nr. 8 (101)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Įvyko dar vienas taikus Vakarų susidūrimas su Rusija

Tarp NATO - Vakarų valstybių - ir Rusijos įvyko dar vienas taikus susidūrimas. Taip po neformalaus NATO ir Rusijos tarybos posėdžio Vilniuje teigė istorikas ir politologas Česlovas Laurinavičius.

„NATO vadovas ir Rusijos užsienio reikalų ministras vadina vienas kitą vardais, bet santykių tarp Rusijos ir Vakarų esmė tebėra susidūrimas, kad ir taikus“, - sakė politologas. Anot Č. Laurinavičiaus, tokią išvadą patvirtina ir griežtai pakartota Vakarų lyderių nuostata dėl Rusijos kariuomenės bazių Gruzijoje, dėl diktatūros Baltarusijoje ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pozicija dėl jo valstybės nacionalinių interesų ją supančiose valstybėse.

NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis po neformalaus NATO ir Rusijos tarybos posėdžio teigė, jog NATO ir Rusijos partnerystė tampa brandesnė ir draugiškesnė. Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras kaip glaudesnės NATO ir Rusijos sąveikos pavyzdį minėjo bendradarbiavimą Afganistane. Dalis posėdžio buvo skirta aptarti situacijai Gruzijoje. Rusija buvo primygtinai paprašyta iškelti savo karines bazes iš šios šalies, be to, siūloma tęsti Gruzijos ir Rusijos pasienio stebėseną, kuri buvo nutraukta metų pradžioje.

Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje S. Lavrovas neatsakė į žurnalistų klausimus, kaip jis vertinąs JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais Vilniuje išsakytą mintį, kad Baltarusija yra paskutinė likusi diktatūra Vidurio Europoje ir atėjęs laikas spręsti šią problemą. Atsakydamas į Suomijos žurnalisto klausimą apie Rusijos nacionalinius interesus Baltarusijoje ir Ukrainoje, S. Lavrovas tvirtino: „Mes norime, kad aplink mus esančios šalys ir regionai būtų stabilūs, Rusija nori jaustis saugi, kad jai niekas negrasintų ir niekas negrėstų, ir norime, kad mūsų kaimyninėse šalyse situacija būtų palanki ekonominiam ir socialiniam mūsų šalies vystymuisi“.

Kaip tvirtino Č. Laurinavičius, tarp Rusijos ir Vakarų dabar vyksta „pikantiškas apsikeitimas vizitinėmis kortelėmis“. Vakarų vizitinė kortelė - naujas valstybes nares priimančios kolektyvinės gynybos struktūros ir demokratijos plėtra. Rusijos „vizitinė kortelė“ - Europos šalims reikalingos energetikos žaliavos bei svarbūs Rusijos geostrateginiai privalumai Vidurio Rytų regiono, kuriam priklauso ir Afganistanas, atžvilgiu. Pasak Č. Laurinavičiaus, geostrategijos požiūriu Rusija Vakarams reikalinga, kad leistų daryti didesnę įtaką šiam regionui kaip terorizmo grėsmės židiniui. „Apsupti Afganistaną - ir ne tik Afganistaną - ir kontroliuoti šį regioną Vakarams ypač svarbu, o tam reikia Rusijos“, - teigė politologas. Jo žodžiais tariant, naudodamasi šiais dviem - energetiniu ir strateginiu - privalumais, Rusija mėgina „prastumti“ ir politinius tikslus - įpiršti ją supančioms valstybėms savo vertybes ir jomis grindžiamas politines struktūras.

„Rusijos politiniams tikslams tarnauja į aplinkines šalis skleidžiamas jos kultūrinis laukas, kultūrinė įtaka. Tačiau už kultūrinės ir informacinės įtakos aiškiai matyti kyšantys valstybiniai imperiniai interesai. Juk akivaizdu, kad kultūrinis skverbimasis turi politinį užtaisą“, - pažymėjo Č. Laurinavičius. Šiuo užtaisu, pasak jo, aplinkinėse valstybėse mėginama sukelti abejones demokratinio pasirinkimo teisingumu.

Anot Č. Laurinavičiaus, agresyvią Rusijos užsienio politiką lemia vidaus politinė įtampa, atsiradusi dėl valdžios sutelkimo vienos grupės rankose ir mėginimų nukreipti žmonių nepasitenkinimą nuo tos valdančiosios grupės „į išorę“. „Rusijos valdžia atsitraukė nuo demokratijos ir taip susiaurino savo politinę pasitikėjimo bazę. Dėl to visuomenėje atsiranda įtampa. Tada nepatenkintų žmonių dėmesys nukreipiamas į ekspansiją. Toks jau tas mechanizmas - kiekviena diktatoriška valdžia stengiasi nukreipti vidaus įtampas į užsienį. Dabar Rusijos valdžia bando įrodyti Vakarams, kad, jei Rusijai nebus leista plėsti savo įtakos, tai kelsią grėsmę kone viso pasaulio saugumui“, - sakė politologas. Jo teigimu, per neformalų NATO ir Rusijos tarybos posėdį pakartotas reikalavimas išvesti Rusijos kariuomenės dalinius iš Gruzijos greičiausiai bus vykdomas, ir tai stabilizuosią padėtį Užkaukazės regione. Pasak jo, taip pasielgti būtų naudinga ir pačiai Rusijai, nes, pasilikusi bazes Gruzijoje, ji tarsi „pasidėjo bombą po užpakaliu“. Dėl šių bazių, politologo žodžiais tariant, kyla grėsmė pačios Rusijos saugumui. „Rusija visaip vilkina kariuomenės išvedimą iš Gruzijos, delsia, tačiau ji yra prisiėmusi įsipareigojimus tai padaryti. Dabar ji stengiasi laimėti laiko ir per tą laiką išsiderėti sau kokias nors kompensacijas. Bet iniciatyva šiuo atveju priklauso Vakarams, ir jie privers Rusiją vykdyti įsipareigojimus. Tai labai stabilizuotų padėtį regione“, - pažymėjo Č. Laurinavičius.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija