Šaltąjį karą paskatinusi okupacija buvo didžiausia istorinė neteisybė

JAV prezidentas Džordžas Bušas (antras iš kairės) spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais (iš kairės) Valdu Adamkumi, Vaira Vyke-Fraiberga ir Arnoldu Riuiteliu EPA-ELTA nuotrauka

Pasak Rygoje viešėjusio JAV prezidento Džordžo Bušo, Centrinės ir Rytų Europos šalių „nelaisvė“ sovietų valdymo laikotarpiu buvo „viena didžiausių istorinių neteisybių“. JAV prezidentas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos taip pat yra atsakingos už Europos padalijimą, kuris buvo nulemtas Jaltos susitikime, surengtame Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Dž.Bušas tvirtino suprantąs Baltijos šalių skaudžius prisiminimus apie pokario laikotarpį, kai šios pakliuvo sovietų valdžion. Jaltos susitarimas, kurį pasirašė Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis ir JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas, padalijo pokario Europą, sakė jis. Dž.Bušas apgailestavo, kad, pasirašius susitarimą, „mažųjų tautų laisvė kažkaip pradingo“.

„Tačiau laisvės paaukojimas stabilumo labui nepasiekė tikslo: kontinentas liko susiskaldęs ir nestabilus. Milijonų žmonių Centrinėje ir Rytų Europoje nelaisvė visada bus prisimenama kaip viena didžiausių istorinių neteisybių“, – pareiškė JAV prezidentas. Pasak Dž.Bušo, pergalė prieš nacizmą lėmė ir keletą paradoksų. „Didžiajai Vokietijos daliai pralaimėjimas baigėsi laisve, o didžiajai Centrinės ir Rytų Europos daliai pergalė reiškė geležinio kitos imperijos režimo pradžią. Antrojo pasaulinio karo pergalė Europoje žymi kovos su fašizmu baigtį, bet ne priespaudos pabaigą“, – kalbėjo JAV vadovas. Jis gyrė demokratijos pažangą trijose Baltijos valstybėse ir pabrėžė, kad tai pasiekti nebuvo lengva po pusę šimtmečio trukusios komunistinės priespaudos. Dž.Bušas spaudos konferencijoje, po susitikimo su trimis prezidentais, sakė, kad Baltijos šalys yra ne tik laisvos valstybės, bet ir pavyzdys kitoms, kaip įgyvendinti demokratines vertybes. Jis gyrė šių šalių ūkį, žodžio laisvę, integravimosi į Europos Sąjungą ir NATO procesus. Dž.Bušas vizito Maskvoje metu žadėjo paraginti prezidentą Vladimirą Putiną tartis su demokratinėmis Baltijos valstybėmis. Jis sakė priminsiąs jam, jog jos kelis dešimtmečius gyveno sovietų okupacijos sąlygomis. JAV prezidentas taip pat sakė gerbiąs Lietuvos ir Estijos vadovų sprendimą nedalyvauti Pergalės dienos šventėje Maskvoje ir pridūrė, kad patars V. Putinui „bendradarbiauti su Baltijos valstybėmis“. „Tikrai Rusijai naudinga būtų turėti laisvas, demokratines šalis už savo sienų. Kuo daugiau demokratijos už šalies sienų, tuo taikesnė bus šalis“, – sakė Dž. V. Bušas.

Iš Rygos JAV prezidentas vyko į Nyderlandus, kur amerikiečių karių kapinėse Margratene, pietinėje Nyderlandų provincijoje Limburge, pagerbė apie aštuonis tūkstančius Amerikos kareivių, Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių kovoje su nacistais, atminimą. „Antrasis pasaulinis karas įrodė, jog taiką gali atnešti tik demokratija“, – sakė JAV prezidentas.

Pagal dpa-Reuters-ELTA

© 2005 "XXI amžius"