ES reikalams Lietuvoje skiriama
per mažai dėmesio

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare sumažėjo ūkininkų nepasitenkinimo akcijų, bet padaugėjo diskusijų dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo, dažnėja Lietuvos biurokratų kelionės į Briuselį ir auga pačių biurokratų skaičius. Taip tvirtino Prezidento patarėjas ekonominiais klausimais politologas Ramūnas Vilpišauskas. Jo žodžiais, Lietuvai tapus ES nare, padidėjo emigracija, šiek tiek išaugo kainos, tačiau kartu kyla ir darbo užmokestis.

Lyginant pastarųjų metų ekonomines tendencijas Lietuvoje, anot R. Vilpišausko, matyti, jog ne tik ėmė kilti bendras kainų lygis, bet ir sulėtėjo Lietuvos ekonomikos augimas. Tačiau tai, anot politologo, nėra įstojimo į ES pasekmė. Vienas didžiausių Europoje Lietuvos augimo tempų ankstesniais metais buvęs ekonominių reformų ir integracijos į ES priemonių rezultatas. Iš pastarųjų, anot R. Vilpišausko, ypač išskirtinas prekybos su ES bei kitomis į ją stojusiomis šalimis liberalizavimas, suteikęs vieną svarbiausių postūmių ekonomikai.

„Galima paminėti ir su naryste ES susijusius teigiamus lūkesčius, nes būtent dėl jų, dėl mažėjančios investicinės rizikos ir konkurencijos galime taip pigiai skolintis iš bankų Lietuvoje“, – sakė R. Vilpišauskas. Jo manymu, integracija į ES nei prasidėjo, nei baigėsi 2004 metų gegužės mėnesį – ekonominę narystės ES naudą jau senokai patiriame ir patirsime toliau naudodamiesi bendrosios rinkos privalumais. Ši nauda Lietuvos gyventojams būtų dar didesnė, jei sparčiau būtų šalinami nacionaliniai apribojimai, kuriantys kliūtis bendrajai rinkai. Kad šalinti juos nebus lengva, pasak politologo, rodo ir daugelyje ES senbuvių tebetaikomi apribojimai darbo jėgos judėjimui iš naujųjų narių, ir aštrias diskusijas sukėlęs paslaugų direktyvos projektas. Kai kurių apribojimų taikymą, anot R. Vilpišausko, lemia „senosios Europos“ noras išvengti aštresnės konkurencijos.

„Konkurencija neišvengiamai kelia pralaimėjimo grėsmę ir poreikį keistis. Tačiau be tokios grėsmės nevyktų technologinė pažanga, nedidėtų produktyvumas ir neaugtų perkamoji galia. Būtent konkurencija riboja ir įmonių galimybes Lietuvoje įsivedant eurą kilstelėti kainas. Žinoma, su aštresne konkurencija susitaikyti kai kam yra labai sunku, ypač „senojoje Europoje“, – teigė R. Vilpišauskas. Pasak jo, vienas svarbiausių Lietuvai ateities klausimų – kaip į šiuos spartėjančius rinkos integracijos pokyčius reaguos kitos ES narės ir kaip į galimas jų reakcijas turėtų reaguoti Lietuva.

Prezidento patarėjo nuomone, politiniu pretekstu tolesnio bendrosios rinkos kūrimo galimam pristabdymui ar integravimuisi kuriant grupelės ES narių branduolį „gali tapti ir Konstitucijos Europai ratifikavimo arba neratifikavimo procesas“.

„Deja, Lietuvoje kol kas mažai modeliuojama, kaip tokiais atvejais reikėtų elgtis. Atrodo, jog, be ES lėšų įsisavinimo ir stojimo į euro zoną, visi kiti su ES susiję klausimai mums nėra svarbūs“, – kalbėjo R. Vilpišauskas. Pasak jo, lieka tikėtis, jog matydami, kaip parama verslui iškraipo lūkesčius ir konkurenciją, atsakingieji už Lietuvos prioritetų nustatymą kitam septynerių metų laikotarpiui nukreips lėšas reformoms, kurioms jų nuolat trūksta. Lėšas, R. Vilpišausko teigimu, reikėtų taip pat panaudoti visai visuomenei naudingiems projektams, o ne vien verslui remti arba primokėti iš biudžeto ir taip dosniausiai ES remiamiems ūkininkams.

„Su tuo susijęs ir bene svarbiausias iššūkis Lietuvos politikams – susieti Lietuvos strateginius prioritetus, ypač ekonomikos plėtrą, reformas sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, su ES teikiamomis priemonėmis“, – sakė R. Vilpišauskas.

Prezidento patarėjo teigimu, vis neįsivažiuojanti diskusija Lietuvoje apie šalies prioritetus panaudojant kito ES biudžetinio laikotarpio lėšas, kai derybos dėl jo pačioje ES jau artėja kulminacijos link, rodo, jog ES reikalai tebėra „kažkur už Lietuvos ribų“.

Anot R. Vilpišausko, vidaus politinėse diskusijose dėl mokesčių ar energetikos reguliavimo vis aktyviau ir išradingiau naudojamasi ES normomis. Tačiau gebėjimas susieti ES ir Lietuvos prioritetus bei pastaruosius įgyvendinti išnaudojant ES priemones vis dar silpnas ir politiniu strateginiu, ir institucijų lygmeniu.

Pagal ELTA

© 2005 "XXI amžius"