Dviejų Azijos drakonų priešprieša
Kelis balandžio mėnesio savaitgalius Kinijoje
vyko didžiulės antijaponiškos demonstracijos ir protesto mitingai.
Jų pretekstu tapo reikalavimai, kad Japonija oficialiai atsiprašytų
Kinijos dėl padarytų nusikaltimų praėjusio karo metais. Be to, reikalauta,
kad Tokijas atsisakytų pretenzijų į dvi nedideles saleles, esančias
Kinijos jūroje. Kinijos policija lyg ir bandė tramdyti įsisiautėjusius
demonstrantus, kai jie daužė japonų restoranus ir prekybos centrus,
tačiau tai darė aiškiai nenoriai. Todėl dauguma politikos ekspertų
įsitikinę, kad tos protesto demonstracijos vyko su Kinijos valdžios
žinia ir pritarimu. O reikalavimas atsiprašyti už praėjusio karo
metu japonų kariuomenės padarytus nusikaltimus tebuvo tiktai pretekstas
dėl kur kas rimtesnių dalykų. Pirmiausia Pekiną labai suerzino Japonijos
ketinimai pumpuoti naftą ir dujas neva Kinijai priklausančiuose
vandenyse. Bet ir tai ne svarbiausia. Jungtinių Tautų generaliniam
sekretoriui Kofiui Ananui prakalbus apie JT Saugumo Tarybos nuolatinių
narių skaičiaus padidinimą, suteikiant Japonijai teisę tapti nuolatine
Saugumo Tarybos nare, Kinijos premjeras Ven Džinbao nedelsiant pareiškė,
jog Kinija visomis išgalėmis priešinsis Japonijos ketinimui tapti
nuolatine Saugumo Tarybos nare.
Kinijos ir Japonijos santykiai buvo atnaujinti
1972 metais, tačiau santykiai tarp dviejų didžiųjų Azijos Tolimųjų
Rytų valstybių niekada nebuvo pernelyg geri. Nors pastaruoju metu
tarpusavio prekybos apimtis nuolat didėjo ir praėjusiais metais
išaugo 27 proc., skaičiuojant mūsų pinigais, pasiekė 445 milijardus
litų. Stebėtinais tempais auganti Kinijos ekonomika irgi daro neabejotiną
poveikį Pekino ir Tokijo santykių blogėjimui. Kinija net neslepia,
kad jau artimiausiu metu ketina pasivyti Japoniją pagal bendrąjį
vidaus produktą. Dabar Kinijos bendrasis vidaus produktas vertinamas
1843 milijardo dolerių, o Japonijos kur kas didesnis 4799 mlrd.
JAV dolerių. Tačiau jeigu Kinijos ekonomika ir toliau augs tokiais
tempais augimas 9 proc. per metus, o Japonijos vos vienas procentas,
tai neteks ilgai laukti, kol Kinija pasivys Japoniją. Tuo labiau
kad Kiniją valdantys komunistai visiškai atsisakė marksistinių-komunistinių
dogmų ir ryžtingai pasuko kapitalizmo keliu. Ir ne bet kokio kapitalizmo,
o išvystyto. Jau dabar Europos ir net JAV milijardierius stebina
kaip ant mielių augantis Šanchajus, kuriame gyvenantys kinų milijonieriai
savo prabanga toli lenkia savo kolegas iš Europos ir Amerikos. Tą
rodo ir nekilnojamojo turto kainos Šanchajuje. Pavyzdžiui, prestižinėse,
naujuoju Honkongu vadinamo Šanchajaus gatvėse vieno kvadratinio
metro gyvenamojo ploto kaina pasiekė net 750 tūkst. JAV dolerių.
Todėl net buvęs didžiojo vairininko Mao Czeduno sekretorius pareiškė,
kad marksizmui ir socializmui Kinijoje vietos nebeliko ir patarė
Kinijos komunistams oficialiai pakeisti partijos ideologiją komunizmą
pakeičiant nacionalizmu.
Politikos specialistai ir ekspertai, nepaliaujantys
stebėtis Kinijos drakono ekonomikos šuoliais, primena, kad daugelio
pasaulio šalių, ypač pokomunistines užplūdusios pigios ir gana nekokybiškos
kiniškos prekės visiškai nereiškia, kad Kinijoje gaminama tiktai
tokia produkcija. Anaiptol. Čia didžiausios pasaulio kompanijos
įkūrusios savo gamyklas ir fabrikus, pirmiausia dėl pigios vietos
darbo jėgos ir įgimto kinams kruopštumo, išleidžia naujausių modelių
automobilius, stakles, kompiuterinę techniką pagal pačias moderniausias
technologijas.
Po įvykusių protesto akcijų Kinijos miestuose,
per kurias japonų verslininkai patyrė nemažai nuostolių, Japonijos
premjeras J.Koizumi, kalbėdamas Indonezijos sostinėje Džakartoje
įvykusiame Azijos ir Afrikos vadovų susitikime, oficialiai atsiprašė
Kinijos dėl Japonijos veiksmų karo metais. Tačiau sprendžiant iš
Pekino reakcijos, o ypač iš prezidento Hu Džintao kalbų, Kinijos
valdžia nesirengia gerinti santykių ir ieško vis naujų priekabių.
Pekino valdžios pareiškimuose pasirodo net kaltinimų Japonijai,
kad ji ėmė vykdyti militaristinę politiką. Taip Pekinas vertina
Japonijos sprendimą peržiūrėti šalies Konstituciją ir vietoje deklaruoto
pacifizmo paskelbti apie gynybinės politikos svarbą. Bet Pekino
kalbos apie tariamą Japonijos militarizmą tėra laužtos iš piršto.
Pakanka priminti, kad dabar Kinijos armijoje tarnauja 2,5 mln. karių,
o Japonijos ginkluotosiose pajėgose vos 239 tūkstančiai.
Pasaulio politikos ekspertai būgštauja, kad jeigu
Kinijos ir Japonijos santykiai toliau blogės, tai, anot britų dienraščio
The Guardian, blogėjantys santykiai netrukus gali tapti labai
rimta Tolimųjų Rytų problema.
Negalima pamiršti ir to, kad dabar Kinijoje vėl
atgimsta amžiais išmėginta teorija, kad Kinija yra pasaulio centras,
o ją supa barbarų šalys, kurios visos privalo mokėti duokles Kinijos
imperatoriams.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|