Atminties įžeidimas
Oficialusis ir nuolat pamaloninamas skulptorius
Zurabas Ceretelis dabar vėl puikuojasi naujais kūrybiniais laimėjimais.
Mat iškart net dviejose buvusios Sovietų Sąjungos vietose bus pastatyti
paminklai Josifui Stalinui, nes Pergalės dienos 60-mečio proga tokius
nutarimus priėmė Jakutijos miesto Mirno ir Krymo Livadijos vietinė
valdžia. Pastaroji savo sprendimą motyvavo tuo, jog, pastačius Stalino
paminklą, bus atkurtas istorinis teisingumas, pažymint 1945 metų
vasarį įvykusią Jaltos konferenciją, kurioje ilgiems dešimtmečiams
buvo nulemtas Europos padalijimas. Mirno valdžia aiškina, kad jų
mieste paminklas Stalinui statomas pagerbiant Antrojo pasaulinio
karo veteranus ir žuvusiuosius, kurie ėjo į ataką su šūkiu: Už
tėvynę! Už Staliną! Tiesa, Jaltoje, šalia Stalino, stovės ir dar
dviejų Jaltos konferencijos dalyvių figūros Ruzvelto ir Čerčilio.
Pasak vieno rusų rašytojo, tai pasityčiojimas, kai kartu su dviem
žmonėmis šalia jų puikuosis milijonų žmonių skerdikas, kokio nežinojo
pasaulio istorija. Štai ką tuo klausimu rašo Maskvos dienraštis
Izvestija: Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog logikos tokiuose
sprendimuose lyg ir yra: ir senukai veteranai verti pagarbos, ir
iš istorijos faktų neišbrauksi. Tačiau iš tiesų vykdoma šliaužianti
Stalino reabilitacija. Bėgant metams Josifas Visarionovičius prarado
realiai buvusio žmogaus, priiminėjusio kruviniausius sprendimus,
savybes. Stalinas ir jo vardas virto kažkokiu prekės ženklu, tariamuoju
Tvarkos simboliu. Tvarkos, kurios ilgisi netgi nemažai jaunų žmonių.
Stalino ir jo buvusios tvarkos pirmiausia ilgisi tie, kurie su
jo vardu sieja buvusią imperijos didybę ir siekia tą didybę atgaivinti.
Sprendžiant iš sociologinių tyrimų, Stalinas išlieka viena populiariausių
politinių figūrų. Tai rodo paradoksalų reiškinį tironas Stalinas
tarsi tebėra realiai egzistuojantis ir veikiantis politikas. Jo
vardas aktyviai naudojamas politinėje kovoje, jo sukeltu įvaizdžiu
nuolat spekuliuoja įvairūs politikai. Prisiminkime aktyvius bandymus
Volgogradą vėl pavadinti Stalingradu. Visa tai ne tokie jau nekalti
politiniai žaidimai, kaip daugeliui atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl
tirono įamžinimo recidyvai yra didžiausias jo nužudytų ir nukankintų
žmonių atminimo išniekinimas.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|