Antrasis pasaulinis karas pakeitė V.Putino ir G.Šrioderio šeimų likimą

Vokietijos dienraštyje „Bild“ bendrame interviu Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakojo, kaip jų abiejų šeimų likimus pakeitė Antrojo pasaulinio karo įvykiai.

V.Putiną ypač sujaudino žinia, kad karo metu Vokietijos kanclerio tėvą nužudė sovietų pajėgos. Rusijos prezidentas taip pat prisiminė, kad jo motina vos nežuvo per nacių vykdytą Leningrado apsiaustį.

G. Šrioderis „stebuklu“ pavadino tai, kad buvę priešai tapo tokiais artimais sąjungininkais. Antrojo pasaulinio karo metais mirė daugiau nei 21 mln. sovietų ir apie septynis milijonus vokiečių. „Mano akyse stebuklas yra tai, kad tokie nuožmūs priešininkai šiandien tapo artimais draugais ir partneriais, – sakė G. Šrioderis. – Mano tėvai ir seneliai niekada nebūtų galėję to įsivaizduoti. Prisiminus karo siaubą, Vokietijos ir Rusijos bendradarbiavimas atrodo kaip politinis stebuklas“, – pridūrė Vokietijos kancleris.

Tiek V. Putinas, tiek G.Šrioderis sutiko, jog Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gegužės 8-9 dienomis Vokietija buvo išvaduota.

Kalbėdamas apie 900 dienų trukusią Leningrado blokadą, V.Putinas, kaip rašoma Vokietijos dienraštyje „Bild“, teigė: „Mano tėvai turėjo labai daug iškentėti, ir jie niekada to nepamiršo“. Per miesto apsiaustį Rusijos prezidento brolis žuvo, o tėvas per netoliese vykusius mūšius buvo smarkiai sužeistas. „Vis dėlto, nors ir kaip keistai tai gali skambėti, mano šeimoje niekada nebuvo jaučiama neapykantos vokiečiams. Mano tėvai sakydavo, kad dėl to negalima kaltinti žmonių ar eilinių kareivių – visa atsakomybė tenka juos siuntusiam režimui“, – sakė V. Putinas. Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) blokados metu V.Putino motina nuo alkio ir šalčio ypač išseko, tačiau ją išgelbėjo būsimojo prezidento tėvas. „Laidojimo pareigūnas jos kūną padėjo prie lavonų krūvos ir rengėsi gabenti į kapines. Tačiau ji vis dar buvo gyva ir mano tėvas ją ištraukė. Mano motina išgyveno tik dėl to, kad tėvas užleido jai savo vietą ligoninėje“, – prisiminė Rusijos vadovas.

Laisvai vokiškai kalbantis V.Putinas pripažino, kad Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių tautai teko daug iškęsti, tačiau, jo nuomone, dėl to kaltinti sovietų negalima. „Sovietų Sąjungos ar raudonosios armijos negalima dėl to kaltinti. Karą pradėjo ne Sovietų Sąjunga“, – viename iš ilgiausių dienraščio „Bild“ interviu sakė V. Putinas. Jis taip pat nepripažino Maskvos kaltės dėl pokarinės Vokietijos padalijimo. Anot prezidento, Sovietų Sąjungos vadovai darė viską, kad apsaugotų Vokietijos vientisumą: „Deja, kai kurie mūsų sąjungininkai užėmė priešingą poziciją“.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"