Ragina Lietuvą nesileisti į Rusijos provokuojamus ginčus apie Antrąjį pasaulinį karą ir okupaciją

Europos Parlamento (EP) narys konservatorius Vytautas Landsbergis ragina Lietuvos politikus ir pareigūnus nesileisti į Rusijos dirbtinai provokuojamus ginčus apie Antrojo pasaulinio karo padarinius bei sovietinę okupaciją. Anot jo, šios šalies diplomatai ir politikai, apsimesdami kvailiais, iškraipo istorinę tiesą ir ignoruoja pačios Rusijos pasirašytas sutartis, nesėkmingai bandydami tokiais pačiais kvailiais paversti visą pasaulį.

Prezidento Valdo Adamkaus manymu, panašūs istoriją falsifikuojantys Maskvos pareiškimai verčia abejoti, ar Antrasis pasaulinis karas tikrai baigėsi. Taip Lietuvos vadovas ir europarlamentaras kalbėjo penktadienį Vilniaus universitete vykusiame forume apie Antrąjį pasaulinį karą.

„Antrasis pasaulinis karas mūsų valstybei lyg ir baigėsi, nors šiomis dienomis iš Kremliaus nuskambėję nauji ir vėl istoriją falsifikuojantys pareiškimai verčia mus suklusti ir atremti šiuos falsifikatus. Mes pasisakome už civilizuotą, humanišką, paremtą bendromis žmogiškomis vertybėmis valstybių bendravimą ir sugyvenimą“, – pažymėjo V. Adamkus.

Pasak Prezidento, kiekvienas žmogus turi teisę į savo tiesą, tačiau esama vienareikšmių faktų, kurie „leidžia skirti gėrį nuo blogio, okupaciją ir aneksiją – nuo normalių valstybių santykių, išdavystę ir kolaboravimą – nuo pasiaukojimo“. Tie faktai yra lietuvių tautą skaudinusi, bet kartu ir grūdinusi bei brandinusi patirtis, kurios vedami atėjome į tautinį atgimimą ir valstybingumo atkūrimą. Ši tautos patirtis esą jokiomis sąlygomis nenuvertėja.

Kita vertus, V. Adamkaus teigimu, būtų neteisinga apie XX amžiaus vidurio įvykius kalbėti vien nuoskaudų kalba, mat Lietuva atlaikė šį išmėginimą atkurdama valstybės nepriklausomybę.

V. Landsbergis pastarojo meto Maskvos pareiškimus įvertino dar griežčiau. „Rusijos diplomatai apsimeta kvailiais arba beraščiais, nes toks yra režisieriaus įsakymas – mechaniškai kartoti savo pačių gerai suvokiamas nesąmones. Tačiau pasaulį paversti kvailiais neįmanoma, todėl gegužės 9-osios ypatingąjį stalinizmo reabilitavimo spektaklį ištinka krachas. Iš čia tiek daug desperatiško įsiūčio ir nusišnekėjimo“, – teigė europarlamentaras.

„Sakoma, sovietų okupacijos nebuvo, nes SSRS oficialiai nepaskelbė Lietuvai karo, tik šiaip sau atvažiavo su tankais, pakeitė valdžią ir pradėjo tampyti marionetes. O paskelbė iš tikrųjų ne karą, bet okupaciją: „Rytoj mūsų kariuomenė užims Lietuvą“, – kalbėjo V.Landsbergis.

Jis priminė, kad Rusija 1991 metų sutartimi su Lietuva dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų pripažino sovietinės agresijos prieš mūsų šalį ir aneksijos neteisėtumą. Nors šioje sutartyje mūsų šalis buvo pripažinta Kovo 11-osios Akto pagrindu, Rusijos užsienio reikalų ministerija neseniai, prieš Pergalės dienos minėjimą, suabejojo, ar Lietuva teisėtai atgavo nepriklausomybę.

„Nereikia leistis į dirbtinai provokuojamus ginčus. Manau, kad Rusijos diplomatija jau gailisi sumaniusi gegužės 9-osios šou, nes atrodo vis blogiau“, – pažymėjo V. Landsbergis. Pasak jo, Europa pradeda aiškiau mąstyti. JAV prezidento Džordžo Bušo, Danijos premjero Anderso Fogo Rasmuseno, Europos Komisijos nario Giunterio Ferhoigeno vertinimai buvo tokie, kokių Maskvą esą nesitikėjo.

Europarlamentaro manymu, vertėtų patobulinti karo ir okupacijos sampratas, karinę okupaciją įvertinant kaip karo tąsą, o okupuotoje teritorijoje vykdomą ginkluotą prievartą, ypač prieš civilius gyventojus, prilyginant karo nusikaltimams.

„Nekalbant jau apie žudymus, trėmimai į okupuojančią šalį yra tokie patys karo nusikaltimai, kuriems nėra senaties. Jų vykdytojai – karo nusikaltėliai. Slepianti šalis yra karo nusikaltėlių slėpėja ir gynėja, – kalbėjo parlamentaras. – Lygiai kaip šalis, kuri, naudodamasi savo galia ir force majeure padėtimi, pagrobė okupuotos šalies žmonių indėlius ir 1940 metais, ir 1990 metais. Norėdama būti kitokia, Rusija turės grąžinti indėlius“.

Anot V.Landsbergio, šių dienų Rusijoje bandoma įteigti nuomonę, esą Sovietų Sąjungai karas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė savo sąjungininkę Rytuose. Taip SSRS nuolat pristatoma kaip užpuolimo auka, o jos ekspansija karo pabaigoje – kaip išvadavimas. EP nario įsitikinimu, Lietuva veiksmingai padėjo ir padeda griauti tokį stalininį mitą apie vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo priežastis ir pasekmes.

1939-1945 metais daugiausiai Europoje, Afrikos šiaurėje ir Azijos rytuose vykęs Antrasis pasaulinis karas nusinešė maždaug 56 mln. gyvybių: apie 19,2 mln. kareivių ir apie 39,2 mln. civilių. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims karo pabaiga reiškė ne tik nacizmo sutriuškinimą, bet ir naujos sovietinės okupacijos pradžią, mat jos buvo pusei amžiaus inkorporuotos į Sovietų Sąjungą.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"