Ar teisingai Lietuva naudoja Europos Sąjungos lėšas?

Nepaisant to, kad Europoje nėra Lietuvą pagal studentų skaičių lenkiančios šalies, Lietuva pirmauja pagal fizinį darbą dirbančių žmonių skaičių ir tarp aštuonių Vidurio Europos ES naujokių.

Pasaulio banko (PB) pateiktais duomenimis, Lietuvoje dirbantys fizinį darbą ir žemės ūkio darbus sudaro maždaug 65 proc. visų darbuotojų. „Galime pažvelgti kad ir į tekstilės pramonę. Indijoje 3 proc. šioje srityje dirbančių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, Lenkijoje – apie 4 proc., o Lietuvoje – net apie 12 procentų. Su aukštuoju išsilavinimu prie staklių stovėti toks išsilavinimas tikrai nepadeda, kartais net ir trukdo“, – žurnalistams sakė PB atstovybės Lietuvoje vadovas Mantas Nocius. Pasak jo, nors Lietuva švietimui skiria 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba vienu procentiniu punktu daugiau nei ES šalys vidutiniškai, dėl palyginti didžiulio studentų skaičiaus tų lėšų nepakanka, ir studentai parengiami nekokybiškai.

Tai, kad didžioji darbuotojų dalis – apie 65 proc. – Lietuvoje dirba fizinį darbą, neskatina modernių užsienio bendrovių investicijų Lietuvoje, ir tai, pasak PB ekonomistės Jekaterinos Rojakos, gali priversti sustoti ir šalies ūkio augimą.

PB prognozuoja, kad šiais ir ateinančiais metais šalies BVP augimas lėtės, o nesant kvalifikuotos darbo jėgos, lėtėjimas gali tęstis ir ilgą laikotarpį. „Lietuva yra žemos pridėtinės vertės šalis, o tam, kad situacija pasikeistų, reikėtų pertvarkyti darbo rinką – tai dešimtmečių darbas“, – sakė M. Nocius. Jo pastebėjimais, nors Lietuvos švietimui, ypač aukštajam mokslui, nepakanka lėšų, jis net nesistengia jų panaudoti.

„Estija yra susiplanavusi apie 30 proc. ES paramos lėšų panaudoti su švietimu ir mokslu susijusiems projektams. Lietuva tam žada skirti tik apie 10 procentų. Aišku, daug lengviau ES lėšas atiduoti, pavyzdžiui, kelininkams, kurie jau iš anksto turi parengtų projektų ir to tik ir laukia. Bet reikia ir Lietuvos Vyriausybės politinės valios, ir švietimo institucijų noro, kad jie teiktų projektus“, – svarstė M. Nocius.

Nepaisant to, PB studijoje, apžvelgiančioje makroekonominę ir darbo rinkos situaciją Vidurio Europos regiono ES naujokėse, Lietuva tarp aštuonių šalių atrodo pakankamai gerai. „Kalbant apie stojimą į euro zoną, Lietuva yra viena labiausiai pažengusių. Bet negalima pamiršti, kad Lietuva kartu su Latvija yra neturtingiausios visoje ES, todėl Lietuvai reikėtų augti daug sparčiau nei kitoms šalims“, – tikino PB atstovai. Pasak J. Rojakos, išsiplėtusioje ES Lietuvai reikės konkuruoti visais pjūviais, tarp kurių vienas svarbiausių ir garantuojančių sėkmę – investicijos. Kol kas pelningiausioms jų ateiti trukdo darbo rinkos, kuri yra palyginti žemos kvalifikacijos, trūkumai. PB numato, kad visų Vidurio Europos ES naujokių augimas ateinančiais metais sulėtės. Baltijos šalyse išlieka vidutinės metinės infliacijos, kuri turi atitikti Mastrichto sutarties kriterijų, problema – jose infliacija palyginti didelė, Lietuva balansuoja ant kriterijaus vykdymo ribos.

Nors pagal nedarbo lygį Lietuvos padėtis geresnė nei kitų naujokių, tik Lietuvoje tokią didelę bedarbių dalį sudaro daugiau nei metus nedirbantys žmonės. Fiskalinė politika, PB teigimu, Baltijos šalyse grindžiama labiau politiniais, nei ekonominiais principais – anot J. Rojakos, Lietuvos biudžeto išlaidos didėja prieš rinkimus, o ne tada, kai to iš tiesų reikia ekonomiškai.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"