Rusija pradeda puse lūpų pripažinti istorinę tiesą
Vienas pastarųjų Rusijos Federacijos užsienio
reikalų ministerijos (URM) komentarų dėl JAV raginimo Rusijai denonsuoti
Molotovo-Ribentropo paktą liudija, kad Baltijos ir kitų Vakarų valstybių
spaudimas Rusijai pasmerkti šį paktą bei atsiprašyti dėl Baltijos
valstybių okupacijos buvo rezultatyvus. Taip tvirtino tarptautinės
teisės ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Dainius Žalimas. Nors
ir darydama daugybę prieštaringų pareiškimų dėl Molotovo-Ribentropo
pakto ir jo pasekmių, Rusija palaipsniui ima pripažinti istorinę
tiesą. Minėtame komentare Rusijos URM teisingai pastebi, kad neįmanoma
denonsuoti Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų, nes jie
jau buvo pasmerkti SSRS liaudies deputatų suvažiavimo 1989 metais.
Šio suvažiavimo nutarimo dėl Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939
metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo 7 punkte
šie slaptieji protokolai buvo ne tik pasmerkti, bet ir pripažinti
niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento,
pažymėjo D. Žalimas. Teisininkas priminė, kad Vokietija 1989 m.
rugsėjo 1 d. taip pat pasmerkė slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto
protokolus ir konstatavo, kad jie yra niekiniai. Anot D. Žalimo,
nors tiesiogiai apie tai, kad protokolai pripažinti niekiniais,
Rusijos URM neužsimena, vis dėlto galima numanyti, kad ji tai pripažįsta
tvirtindama, jog nėra prasmės jų denonsuoti.
Tarptautinės teisės požiūriu neįmanoma denonsuoti
to, kas negalioja ir niekada negaliojo. Niekinės sutarties nereikia
antrą kartą skelbti niekine, tvirtino D. Žalimas. Jis taip pat
atkreipė dėmesį, jog savo komentare Rusijos URM padariusi netikslumų
matyt, pamiršusi perskaityti arba sąmoningai nutylėjusi kitas
reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo
nutarimo turinio detales.
Pasak D. Žalimo, nors Rusijos URM tvirtina, esą
Molotovo-Ribentropo paktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo įvertintas
politiniu požiūriu, nutarimo pavadinimas aiškiai rodąs, kad pakto
vertinimas yra ne tik politinis, bet ir teisinis. Slaptųjų protokolų
pripažinimas niekiniais negalėtų būti išaiškintas kaip tik politinis
aktas, nes jis turi akivaizdžias teisines pasekmes. Jame konstatuojama,
kad šie protokolai teisiškai niekada negaliojo ir negalėjo suteikti
jokių teisių Sovietų Sąjungai į užgrobtų šalių, tarp jų ir Baltijos
valstybių, teritoriją, pažymėjo teisininkas. Jo žodžiais tariant,
Rusijos URM neteisingai interpretuoja SSRS liaudies deputatų suvažiavimo
nutarimą tik kaip Sovietų Sąjungos vidaus aktą.
Nors tai yra valstybės vienašalis aktas, jis
svarbus ir kaip tarptautinės teisės šaltinis, nes konstatavo slaptųjų
SSRS sutarčių su Vokietija negaliojimą ir kartu teisiniu požiūriu
paneigė bet kokias tose sutartyse numatytas SSRS tarptautines teises.
Todėl SSRS kartu turėjo ir pareigą panaikinti tų neteisėtų sutarčių
pasekmes, pirmiausia nutraukti Baltijos valstybių okupaciją,
sakė D. Žalimas. Anot jo, svarbiausia tai, jog Rusijos URM pareiškė,
kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo
niekas nepanaikino ir jis tebegalioja Rusijai kaip valstybei
SSRS tęsėjai. Tuo būdu Rusija dar kartą patvirtino, kad ji nėra
tokia pati SSRS teisių perėmėja, kaip kitos vienuolika buvusių sovietinių
respublikų. Ji yra būtent SSRS tęsėja ne nauja valstybė, o valstybė,
tęsianti SSRS tarptautinį teisinį subjektiškumą. Rusijos URM pabrėžė,
kad kaip SSRS tęsėja ji, pripažinta visų kitų valstybių, veikia
Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose,
vykdo SSRS prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, kurių nebūtina
dar kartą patvirtinti, pažymėjo tarptautinės teisės ekspertas.
Jo vertinimu, Rusija pati pripažįsta, kad jai galioja 1989 m. gruodžio
24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas, ir tai teikią
pagrindo Baltijos valstybių teisėtiems siekiams toliau įgyvendinti.
Būtina siekti, kad Rusija laikytųsi šio nutarimo
visa apimtimi, o ne atrinkdama tik tam tikras nuostatas. Nutarimo
5 punkte SSRS pripažino, kad Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius
protokolus įgyvendinę veiksmai prieštaravo Baltijos valstybių suverenumui
ir nepriklausomybei, pažeidė SSRS įsipareigojimus Baltijos valstybėms
pagal 1920 metų taikos sutartis bei 1926-1933 metų nepuolimo sutartis,
sakė D. Žalimas. Anot teisininko, taip Rusija iš esmės pripažino
1926 metų Sovietų Sąjungos ir Lietuvos nepuolimo sutarties pažeidimą
1940 metais bei tai, kad prieš Lietuvą buvo įvykdyta agresija.
1940 m. birželio 15 d. SSRS veiksmai prieš Lietuvą
visiškai atitiko agresijos akto apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos
ir SSRS 1933 metų Konvenciją dėl agresijos apibrėžimo. Tai buvo
įsibrovimas ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbus, į kitos
valstybės teritoriją. Logiška tokio agresijos akto tąsa buvo karinė
okupacija, vėliau Lietuvos teritorijos aneksija, pažymėjo D.
Žalimas. Jo žodžiais tariant, būtina toliau priminti Rusijai apie
jos užmirštas 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo
nutarimo nuostatas, taip pat pabrėžti, kad jos daromi pareiškimai,
neigiantys Baltijos valstybių okupaciją, neatitinka šio nutarimo,
kurį ji pati pripažįsta galiojančiu. D.Žalimas taip pat atkreipė
dėmesį, jog Baltijos valstybių politikai turėtų būti nuoseklesni
ir reikalauti ne smerkti ar denonsuoti Molotovo-Ribentropo paktą,
o pripažinti, pasmerkti ir atsakyti už jo vykdymo pasekmes sovietinę
okupaciją. Jo tvirtinimu, tai, kad Rusija prisipažįsta esanti SSRS
tęsėja, taip pat reiškia, kad ji privalo vykdyti visas SSRS pareigas,
tarp jų prisiimti atsakomybę dėl Baltijos valstybių sovietinės
okupacijos. Tarptautinės teisės požiūriu Rusija negali neigti tokios
savo atsakomybės, aiškindama, kad ji yra kita valstybė ar kad Baltijos
valstybės buvo užgrobtos kito režimo. Režimo klausimai tarptautinei
teisinei atsakomybei neturi jokios įtakos, pažymėjo D. Žalimas.
Vakarų spauda pastarosiomis dienomis daug dėmesio
skyrė Baltijos šalių ir Rusijos santykiams. Įtakingo JAV dienraščio
Washington Post teigimu, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui
derėjo pasmerkti sovietinę Baltijos valstybių okupaciją. Washington
Post korespondentė Anė Eplbaum atkreipia dėmesį, kad Jungtinių
Valstijų prezidentas Džordžas Bušas atsiprašė už Amerikos vadovų
vaidmenį Jaltos konferencijoje. Dž.Bušas atsiprašė už 1945 metų
Jaltos susitarimus, kurie pateisino sovietų kontrolę Rytų Europoje,
primena Washington Post. Kalbėdamas Latvijoje, (...) Dž.Bušas
pareiškė, kad Jaltoje Franklino Ruzvelto, Vinstono Čerčilio ir Josifo
Stalino susitarimas buvo neteisingas, kaip ir Miuncheno bei Molotovo
Ribentropo paktai. Dar kartą derantis galingosioms pasaulio valstybėms
buvo paaukota mažųjų laisvė. Anot dienraščio, Dž.Bušo tonas buvęs
tinkamas ir visiškai skyrėsi nuo Rusijos prezidento V. Putino elgesio.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|