"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. gegužės 25 d., Nr. 10 (103)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Rusija pradeda puse lūpų pripažinti istorinę tiesą

Vienas pastarųjų Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos (URM) komentarų dėl JAV raginimo Rusijai denonsuoti Molotovo-Ribentropo paktą liudija, kad Baltijos ir kitų Vakarų valstybių spaudimas Rusijai pasmerkti šį paktą bei atsiprašyti dėl Baltijos valstybių okupacijos buvo rezultatyvus. Taip tvirtino tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Dainius Žalimas. „Nors ir darydama daugybę prieštaringų pareiškimų dėl Molotovo-Ribentropo pakto ir jo pasekmių, Rusija palaipsniui ima pripažinti istorinę tiesą. Minėtame komentare Rusijos URM teisingai pastebi, kad neįmanoma denonsuoti Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų, nes jie jau buvo pasmerkti SSRS liaudies deputatų suvažiavimo 1989 metais. Šio suvažiavimo nutarimo dėl Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo 7 punkte šie slaptieji protokolai buvo ne tik pasmerkti, bet ir pripažinti niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“, – pažymėjo D. Žalimas. Teisininkas priminė, kad Vokietija 1989 m. rugsėjo 1 d. taip pat pasmerkė slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus ir konstatavo, kad jie yra niekiniai. Anot D. Žalimo, nors tiesiogiai apie tai, kad protokolai pripažinti niekiniais, Rusijos URM neužsimena, vis dėlto galima numanyti, kad ji tai pripažįsta tvirtindama, jog nėra prasmės jų denonsuoti.

„Tarptautinės teisės požiūriu neįmanoma denonsuoti to, kas negalioja ir niekada negaliojo. Niekinės sutarties nereikia antrą kartą skelbti niekine“, – tvirtino D. Žalimas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog savo komentare Rusijos URM padariusi netikslumų – „matyt, pamiršusi perskaityti arba sąmoningai nutylėjusi kitas reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo turinio detales“.

Pasak D. Žalimo, nors Rusijos URM tvirtina, esą Molotovo-Ribentropo paktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo įvertintas politiniu požiūriu, nutarimo pavadinimas aiškiai rodąs, kad pakto vertinimas yra ne tik politinis, bet ir teisinis. „Slaptųjų protokolų pripažinimas niekiniais negalėtų būti išaiškintas kaip tik politinis aktas, nes jis turi akivaizdžias teisines pasekmes. Jame konstatuojama, kad šie protokolai teisiškai niekada negaliojo ir negalėjo suteikti jokių teisių Sovietų Sąjungai į užgrobtų šalių, tarp jų ir Baltijos valstybių, teritoriją“, – pažymėjo teisininkas. Jo žodžiais tariant, Rusijos URM neteisingai interpretuoja SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą tik kaip Sovietų Sąjungos vidaus aktą.

„Nors tai yra valstybės vienašalis aktas, jis svarbus ir kaip tarptautinės teisės šaltinis, nes konstatavo slaptųjų SSRS sutarčių su Vokietija negaliojimą ir kartu teisiniu požiūriu paneigė bet kokias tose sutartyse numatytas SSRS tarptautines teises. Todėl SSRS kartu turėjo ir pareigą panaikinti tų neteisėtų sutarčių pasekmes, pirmiausia – nutraukti Baltijos valstybių okupaciją“, – sakė D. Žalimas. Anot jo, svarbiausia tai, jog Rusijos URM pareiškė, kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo „niekas nepanaikino“ ir jis tebegalioja Rusijai kaip valstybei – SSRS tęsėjai. „Tuo būdu Rusija dar kartą patvirtino, kad ji nėra tokia pati SSRS teisių perėmėja, kaip kitos vienuolika buvusių sovietinių respublikų. Ji yra būtent SSRS tęsėja – ne nauja valstybė, o valstybė, tęsianti SSRS tarptautinį teisinį subjektiškumą. Rusijos URM pabrėžė, kad kaip SSRS tęsėja ji, „pripažinta visų kitų valstybių, veikia Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose, vykdo SSRS prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus“, kurių nebūtina dar kartą patvirtinti“, – pažymėjo tarptautinės teisės ekspertas. Jo vertinimu, Rusija pati pripažįsta, kad jai galioja 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas, ir tai teikią pagrindo Baltijos valstybių teisėtiems siekiams toliau įgyvendinti.

„Būtina siekti, kad Rusija laikytųsi šio nutarimo visa apimtimi, o ne atrinkdama tik tam tikras nuostatas. Nutarimo 5 punkte SSRS pripažino, kad Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus įgyvendinę veiksmai prieštaravo Baltijos valstybių suverenumui ir nepriklausomybei, pažeidė SSRS įsipareigojimus Baltijos valstybėms pagal 1920 metų taikos sutartis bei 1926-1933 metų nepuolimo sutartis“, – sakė D. Žalimas. Anot teisininko, taip Rusija iš esmės pripažino 1926 metų Sovietų Sąjungos ir Lietuvos nepuolimo sutarties pažeidimą 1940 metais bei tai, kad prieš Lietuvą buvo įvykdyta agresija.

„1940 m. birželio 15 d. SSRS veiksmai prieš Lietuvą visiškai atitiko agresijos akto apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos ir SSRS 1933 metų Konvenciją dėl agresijos apibrėžimo. Tai buvo „įsibrovimas ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbus, į kitos valstybės teritoriją“. Logiška tokio agresijos akto tąsa buvo karinė okupacija, vėliau – Lietuvos teritorijos aneksija“, – pažymėjo D. Žalimas. Jo žodžiais tariant, būtina toliau priminti Rusijai apie jos „užmirštas“ 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo nuostatas, taip pat pabrėžti, kad jos daromi pareiškimai, neigiantys Baltijos valstybių okupaciją, neatitinka šio nutarimo, kurį ji pati pripažįsta galiojančiu. D.Žalimas taip pat atkreipė dėmesį, jog Baltijos valstybių politikai turėtų būti nuoseklesni ir reikalauti ne smerkti ar denonsuoti Molotovo-Ribentropo paktą, o pripažinti, pasmerkti ir atsakyti už jo vykdymo pasekmes – sovietinę okupaciją. Jo tvirtinimu, tai, kad Rusija prisipažįsta esanti SSRS tęsėja, taip pat reiškia, kad ji privalo vykdyti visas SSRS pareigas, tarp jų – prisiimti atsakomybę dėl Baltijos valstybių sovietinės okupacijos. „Tarptautinės teisės požiūriu Rusija negali neigti tokios savo atsakomybės, aiškindama, kad ji yra kita valstybė ar kad Baltijos valstybės buvo užgrobtos kito režimo. Režimo klausimai tarptautinei teisinei atsakomybei neturi jokios įtakos“, – pažymėjo D. Žalimas.

Vakarų spauda pastarosiomis dienomis daug dėmesio skyrė Baltijos šalių ir Rusijos santykiams. Įtakingo JAV dienraščio „Washington Post“ teigimu, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui derėjo pasmerkti sovietinę Baltijos valstybių okupaciją. „Washington Post“ korespondentė Anė Eplbaum atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas atsiprašė už Amerikos vadovų vaidmenį Jaltos konferencijoje. „Dž.Bušas atsiprašė už 1945 metų Jaltos susitarimus, kurie pateisino sovietų kontrolę Rytų Europoje, – primena „Washington Post“. – Kalbėdamas Latvijoje, (...) Dž.Bušas pareiškė, kad Jaltoje Franklino Ruzvelto, Vinstono Čerčilio ir Josifo Stalino susitarimas „buvo neteisingas, kaip ir Miuncheno bei Molotovo – Ribentropo paktai. Dar kartą derantis galingosioms pasaulio valstybėms buvo paaukota mažųjų laisvė“. Anot dienraščio, Dž.Bušo tonas buvęs tinkamas ir „visiškai skyrėsi nuo Rusijos prezidento V. Putino elgesio“.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija