"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. gegužės 25 d., Nr. 10 (103)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Dėl paklydimų,
minint Antrąjį pasaulinį karą

Pirmą kartą Lietuvoje minint gegužės 8-ąją, kaip Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo dieną, padaryta esminė klaida – buvo organizuotas Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas Operos ir baleto teatre. Į šį renginį buvo sukviesti ir atgailos nejaučiantys okupacinės sovietinės kariuomenės veteranai, ir už Lietuvos valstybingumą, už jos laisvę kovoję partizanai.

Mes pritarėme Lietuvos Respublikos Prezidentui, nevykusiam į Maskvą todėl, kad karas Lietuvai nesibaigė fašizmo sutriuškinimu, kad vieną okupaciją pakeitė kita ir kad nei gegužės 8-oji, nei tuo labiau gegužės 9-oji mūsų tautai nebuvo Antrojo pasaulinio karo pabaiga.

Šio neapgalvoto veiksmo – pakvietimo „atvykti į iškilmingą Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-ųjų metinių minėjimą“ – pasekmė tokia: Lietuvos valdžia, atsisakiusi vykti į Maskvą, kad nereikėtų švęsti stalininės kariuomenės pergalės, pirmą kartą per 15 nepriklausomybės metų organizavo šventę, kurioje pakviesti dalyvauti tik Lietuvos valdžia ir okupacinės kariuomenės veteranai.

Visiškai suprantama, kad pakvietimas į Operos ir baleto teatrą sukėlė kovotojų už Lietuvos laisvę pasipiktinimą ir kad jie atsisakė minėti gegužės 8-ąją, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigą, tuo labiau sėdėti vienoje salėje su tais, kurie po fašizmo sutriuškinimo padėjo sovietams jėga įtvirtinti itin žiaurią komunistinę okupaciją.

Gegužės 8-ąją lietuviai kartu su kitomis Europos tautomis padėjo gėlių ant visų dėl Antrojo pasaulinio karo žuvusiųjų kapų, tarp jų ir ant tų, kurie buvo nukankinti KGB rūsiuose, pagerbė milijonines netektis – tokia yra naujosios atmintinos dienos mūsų kalendoriuje esmė.

Rasa JUKNEVIČIENĖ,
Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija