Tirono ilgesys
Matyt, pasirengimas pergalės prieš fašistinę
Vokietiją 60-mečio šventei turi būti ne tik duoklė didžiajam istoriniam
įvykiui milijonams kare kovojusiųjų, žuvusiųjų ir išlikusiųjų
pagerbti, bet ir pastangos konsoliduoti Rusijos tautas. Šventė naudinga
tuo, kad trumpai galima nukreipti žmones nuo dabartinių problemų,
o socialinė įtampa Rusijos Federacijoje nesilpnėja: dar yra gyvi
stalininės savivalės liudytojai ir vykdytojai. Tačiau pasirengimas
švęsti pergalės 60-mečio jubiliejų skatina veiklą, prieštaraujančia
visuotinei konsolidacijai. Būtent noras atgaivinti Stalino pagerbimą
priešina įvairius visuomenės sluoksnius. Kol kas tai maskuojama
įvairiais būdais, o štai pasirengimas statyti paminklus Stalinui
vyksta.
Dar neatvėso politinis skandalas dėl Federacijos
Tarybos nario O.Tolkačiovo pasisakymo per radijo stotį Moskovskoje
echo. O.Tolkačiovas apie šventės minėjimo reginių planą pranešė,
kad komplekse Poklonnaja gora atsiras paminklas trims antihitlerinės
koalicijos lyderiams. Stalino pavardės jis neminėjo, bet kas tie
lyderiai, aišku ir nevardijant jų pavardžių.
Belgorode gubernatoriaus E.Savčenko tarnyba be
nutylėjimų pranešė, kad prieš gegužės 9-osios šventę Prochorovo
lauke bus atidengtas paminklas SSRS ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam
vadui J.Stalinui. Iš pradžių pastatyti Stalinui paminklą vienoje
iš Kursko mūšio vietų pasiūlė srities veteranų taryba. Pasiūlymą
apsvarstė ir priėmė Belgorodo organizacinis komitetas. Paminklo
aptarimo metu buvo pasiūlyta dėl ideologinės pusiausvyros prie
generalisimo figūros įterpti dviejų žymių karvedžių G.Žukovo ir
maršalo, kilusio iš Belgorodo, N.Vatutino portretus. Pagal autorių
sumanymą, skulptūra turi vaizduoti karvedžius, palinkusius prie
karinio žemėlapio.
Kovo pradžioje Krymo Livadijos aikštėje prieš
Jaltos konferencijos 60-mečio paminėjimą buvo rengiamasi pastatyti
paminklą didžiajam trejetui. Jis išlietas iš bronzos Monumentalnaja
skulptūra gamykloje, Sankt Peterburge. Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio
figūros sveria po tris tonas kiekviena. Į paminklo pastatymą investavo
rusų verslininkai. Ukraina ir Krymas šiems darbams jokių biudžetinių
lėšų neskyrė. Projekto autorius skulptorius Zurabas Ceretelis.
Mokyklinio konkurso Žmogus Rusijos istorijoje.
XX amžiaus Rusija organizacinio komiteto pirmininkės J.Ščerbakovos
nuomone, paminklas Jaltos konferencijos vadovams pirmiausia nukreiptas
įamžinti generalisimo Stalino nuopelnus. Čerčilis ir Ruzveltas
tai tik restalinizacijos priedanga. Kryme yra restalinizacijos
priešininkų. Krymo totorių politikai paskelbė, kad jie neleis pastatyti
paminklą. Aukščiausiosios Rados ir partijos Naša Ukraina deputatas
Refatas Čuvarovas reikalauja nestatyti paminklo, nes būtent Stalinas
inicijavo visos Krymo totorių tautos deportaciją. Šiemet sausio
20 dieną prie Machačkalos geležinkelio stoties komunistų partijos
nariai atidengė memorialinę lentą su Stalino bareljefu. Tekstas
lentoje skelbia: 1920 metų lapkritį didysis tautų vadas Josifas
Stalinas buvo šioje aikštėje, važiuodamas į ypatingąjį Temir-Chan-Šuru
Dagestano tautų suvažiavimą. Memorialinės lentos atidengimu Dagestano
komunistai apsiriboti nežada. Po sausio parlamento sesijos, jie
kreipėsi į Dagestano vyriausybę su pakartotine iniciatyva pastatyti
Machačkaloje biustą Stalinui. Dar 2003 metais Machačkalos administracija
pristatė postamento centrinėje aikštėje projektą. Tačiau Dagestano
vyriausybė nepritarė komunistų siūlymui. Pats biustas yra komunistų
partijos sekretoriaus kabinete, ir buvo tikimasi, kad pergalės 60-mečio
proga bus pastatytas aikštėje.
Kai kuriuose Kaukazo regionuose, atlaikę pertvarkos
laikotarpį, Stalino paminklai liko nenugriauti. Šiaurinėje Osetijoje,
Beslane, išliko ir paminklai, taip pat ir pagarba didžiajam vadui.
Pietų Osetijos sostinėje centrinė gatvė tebėra
pavadinta Stalino vardu. Kaimyninėje Gruzijoje, Stalino gimtinėje
Goryje, įrengtas muziejus monumentaliosios kultūros paminklas.
Kitame Rusijos krašte, Krasnojarske, buvo svarstoma
galimybė pastatyti Stalinui paminklą, kuris būtų atidengtas Pergalės
60-mečio išvakarėse Taikos prospekte (anksčiau vadintame Stalino
vardu), arba pastatytas prie namelio, kur pakeliui į tremtį buvo
apsistoję Leninas ir Stalinas. Paminklo atstatymo iniciatoriai
komunistai tvirtina, kad naujo paminklo kurti nereikia, nes yra
senas, saugomas kraštotyros muziejaus saugykloje. Krasnojarsko bendrija
Memorial protestuoja prieš komunistų provokacinę akciją: pagal
jų duomenis, Krasnojarsko lageriuose kentėjo pusantro milijono Gulago
kalinių.
Pastaruoju metu dar viena sovietinės epochos odiozinė
asmenybė susilaukė pagarbos. 2004 metų birželį Petrozavodske, priešais
Federalinio saugumo tarnybos rūmus, buvo atidengtas paminklas J.Andropovui,
buvusiam KGB pirmininkui, SSKP CK generaliniam sekretoriui, taip
pat ir gatvė pavadinta jo vardu. Atsiliepdamas į visuomenės kritiką,
Karelijos Respublikos vadovas S.Katanandovas pareiškė: Mes statėme
paminklą ne tik kaip savo kraštiečiui, bet ir kaip valstybės veikėjui.
Manau, piliečiai turi mus palaikyti. Su J.Andropovo vardu susiję
labai svarbūs etapai: tvarkos įvedimas šalyje, kova už darbo discipliną,
veikla, nukreipta prieš korupciją. Dabar šie klausimai yra labai
aktualūs.
Pirmasis naujojoje Rusijoje paminklas Stalinui
buvo pastatytas Urale, Čeliabinsko Šiaurės Tajginkos gyvenvietėje.
2003 metais vietos darbininkai surado išardytą paminklą vienoje
pagalbinių Uralgrafit kombinato patalpų ir pasiūlė Uralo regiono
vadovybei ji atstatyti. Pasiūlymas buvo priimtas. Pragulėjusį saugykloje
dar nuo komunistų partijos XX suvažiavimo laikų paminklą rūdos kasyklos
viršininkas atstatė.
Reikia paminėti dar vieną Stalino tremties vietą
Solvyčegorską Archangelsko srityje. Politinių tremtinių muziejus,
vadinamas Stalino muziejumi, bet faktiškai ne toks. Jame pakankamai
kukli ekspozicija, skirta Džugašvilio tremčiai, vargu ar gali vadintis
kultūriniu objektu.
Stalinistai jau nesislapstydami žaidžia iš esmės
teisingu gyventojų nepasitenkinimu. Jie keičia arba slopina žiaurią
istorijos atmintį patraukliais visuotinės gerovės sovietiniais mitais
ir ruošia dirvą naujam totalitariniam režimui. Nostalgija dėl praeities
patogus fonas įvairioms politinėms machinacijoms.
Tai, kas vyksta daugumos žmonių sąmonėje, atsispindi
visuomenės nuomonės apklausoje. 125-ųjų Stalino gimimo metinių proga
J.Levados centras apklausė 1600 respondentų iš 46 Rusijos Federacijos
regionų. Štai kokie apklausos duomenys: 33 proc. respondentų mano,
kad žmonės nežino visos tiesos apie Stalino veiklą; 31 proc. apklaustųjų
įsitikinę, kad Stalinas buvo žiaurus tironas; 15 proc. mano, kad
jo represinė politika privedė prie sunkiausių netekčių didžiajame
tėvynės kare ir pokario laikotarpiu. Tuo tarpu 29 proc. apklaustųjų
pareiškė, kad pergalė prieš fašistinę Vokietiją ir Japoniją tai
Stalino nuopelnas; 21 proc. mano, kad Stalinas buvo išmintingas
vadovas ir šalį vedė klestėjimo link; 16 proc. įsitikinę, jog anksčiau
ar vėliau tokio tipo vadovas Rusijoje vėl ateis į valdžią.
Ar išsipildys 16 proc. apklaustųjų nuomonė, parodys
artimiausia ateitis. Autoritariniai režimai jau daugiau nei dešimt
metų klesti buvusiose Vidurinės Azijos respublikose. Atsisakymas
demokratijos, prezidento įgaliojimų plėtojimo naudai charakteringas
kai kuriuose Rusijos ir Kaukazo regionuose poslinkis.
Vertinant visuomenės apklausos rezultatus, galima
teigti, kad Rusijos piliečiai demokratines vertybes suvokia blogai.
Keičiant šalies vystymo kryptį, lieka mažai vilties pažangai.
Pagal tarptautinės bendrijos Memorial
spaudą parengė Jonas LUKŠĖ
© 2005 "XXI amžius"
|