Nieko bloga neatsitiko?
Petras KATINAS
Po referendumų dėl ES Konstitucijos projekto pralaimėjimo
Prancūzijoje ir Nyderlanduose visas senasis žemynas apimtas nežinios.
Pirmiausia dėl to džiaugiasi ne tik Europos kairieji komunistai,
jų atšaka trockistai, įvairaus plauko antiglobalistais pasiskelbę
anarchistai, homoseksualai ir šiaip didelio triukšmo mėgėjai. Labiausiai
sunerimusios naujosios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, nors mūsų
politikai, tradiciškai užsiėmę savo nešvarių marškinių skalbimu,
ramina, kad nieko ypatinga neatsitiko, o visa Europos Sąjunga gyvens
pagal gremėzdišką Nicos sutartį, kuri buvo sukurta penkiolikai valstybių,
kada dar apie Bendrijos išsiplėtimą iki 25 buvo galvojama tiktai
teoriškai. Pernelyg akivaizdu, kad Prancūzija ir Nyderlandai, kurių
gyventojų dauguma pasisakė prieš ES Konstituciją, neprieštarauja
Nicos sutarčiai. Juk pagal tą sutartį visi sprendimai turi būti
priimami vienbalsiai.
Jau ir taip senosios Europos valstybės, pirmiausia
Jungtinė Karalystė, pakėlė triukšmą, kad ji pernelyg daug sumoka
įnašų į ES biudžetą. Įtakingi Londono politikai netgi prakalbo,
kad Didžioji Britanija gali pasitraukti iš ES, jeigu nebus sumažintos
jos įmokos. Konkrečiai, britų politikai labai nepatenkinti ES vykdoma
žemės ūkio politika ir jam skiriama pernelyg didele parama. Ypač
šalims naujokėms. Taigi ne tik prancūzai ir olandai pasisako už
finansinės paramos mažinimą naujokėms. Galima priminti, kad Lietuvai
2004-2006 metais skirta apie 1,5 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų
paramos, tai yra po 500 mln. eurų kasmet. Kalbant apie 2007-2013
metų finansinę perspektyvą, buvo tikimasi, kad ta parama išaugs
iki 850 mln. eurų kasmet. Kaip bus dabar, niekas nežino. Tuo labiau
kad finansinės paramos liūdnoką perspektyvą mato ne tik ES šalys
naujokės, bet ir seniau priimtos į Bendriją valstybės. Pavyzdžiui,
Portugalija jau pagrasino, kad ji vetuos 2007-2013 metų ES biudžetą,
jeigu Lisabona negaus pakankamai paramos. Ir tam ji turi teisę,
nes pagal Nicos sutartį tai daryti niekas nedraudžia visi svarbiausi
sprendimai ES turi būti priimami vienbalsiai. Todėl niekas, netgi
ES vadovai nesitiki, kad birželio 16-17 dienomis Bendrijos lyderių
susitikime bus rasta kokia nors išeitis iš susidariusios situacijos.
Apie tolesnę ES plėtrą bus galima pamiršti. Todėl
neatsitiktinai aukšti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai
neslepia savo pasitenkinimo referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose
rezultatais ir pareiškia, kad Ukraina, Moldova ir Gruzija gali pamiršti
savo planus kada nors tapti ES narėmis. O Baltijos valstybėms leista
suprasti, kad ir jos nusiėmusios kepures netrukus ateis prašyti
Maskvos malonės.
Patenkintas ir Lietuvos kaimynės Baltarusijos
prezidentas A.Lukašenka. Jis dar kartą užsipuolė kaimynių, buvusių
SSRS respublikų vadovų aktyvumą, kurie neva kurstą nuversti jo
valdžią Baltarusijoje. Dar daugiau, šiomis dienomis Minske vyko
vadinamoji tarptautinė naujos karinės ginkluotės ir technikos paroda
Milex-2005. Vadinti tarptautiniu šį militaristinį renginį nevertėtų,
nes parodoje savo ginkluotę daugiausia demonstravo tik Baltarusija
ir Rusija. Joje Baltarusija ypač demonstravo savo pasiekimus kuriant
naują karinę techniką. Pavyzdžiui, buvo rodomas serijinis rusų gamybos
MiG-29 naikintuvas, kurį Baranovičių aviacijos remonto gamyklos
specialistai esą taip modernizavo, kad šie be vargo gali sunaikinti
visus, be išimties, taikinius ore ir žemėje. A.Lukašenka pasigyrė,
kad šiais modernizuotais naikintuvais jau sparčiai ginkluojama Baltarusijos
armija. Taip pat pademonstruota Minsko automobilių gamyklos ir Minsko
sunkiųjų vilkikų gamykloje sukurti sunkieji vilkikai irgi neturinti
analogų visame pasaulyje žvalgomoji-diversinė mašina Stalker,
aprūpinta moderniausiomis elektroninėmis sistemomis.
Šioje militaristinėje parodoje neatsiliko ir Rusijos
ginklų kūrėjai. Valstybinė organizacija Rosoboroneksport pademonstravo
naujus zenitinius-raketinius kompleksus ir kitus ginklus. Nepamiršta
priminti, kad Baltarusijos ir Rusijos karinės gamyklos dirba ranka
rankon ir pagrindinis jų tikslas ne konkurencija, o glaudus bendradarbiavimas,
ypač pavojaus akivaizdoje. Pavojų, žinoma, kelia NATO ir pirmiausia
Baltijos valstybės...
Taigi Prancūzijos ir Nyderlandų referendumai davė
puikią progą mūsų kaimynams dar kartą užsipulti ir suniekinti Baltijos
šalis. Nesiskaitant su jokiomis tarptautinėmis normomis, pagaliau
politinio etiketo taisyklėmis. Pats Rusijos prezidentas V.Putinas,
jau nekalbant apie politikos technologus, Baltijos šalis paniekinamai
vadina nykštukinėmis (karlikovyje) valstybėmis, JAV batų valytojomis
ir pan. Netgi Hitleris nesišvaistė tokiomis frazėmis. Pavyzdžiui,
Rusijos ekspertų instituto vicedirektorius Michailas Maliutinas
pareiškė: Pakaktų Rusijai uždaryti sienas su Latvija ir kitomis
Baltijos šalimis, ir jų ekonomikos katastrofa įvyks po kelių mėnesių.
Aišku, nepaliaujama džiaugtis ir dėl iškilusių
problemų ES. Čia irgi neapsieinama be grubių įžeidinėjimų. Štai
dar nuo M.Gorbačiovo laikų gerai žinomas Andronikas Migranianas,
kažkada vadinęsis demokratu, o dabar reikalaujantis M.Gorbačiovą
ir kitus SSRS griovėjus viešai atgailauti už imperijos sugriovimą,
dienraštyje Komsomolskaja pravda paskelbė straipsnį, reikšmingai
pavadintą: Mes galime viską! Jame akademikas, dabar profesoriaujantis
Maskvos užsienio politikos institute, rašo: Dabar vieni reikalauja
iš Rusijos atgailos už Molotovo-Ribentropo paktą ir už Pribaltikos
okupaciją, kiti už badą Ukrainoje, treti už dabartinę Rusijos
imperinę politiką artimojo užsienio atžvilgiu. Stebina ne tai, kad
tos nevisiškai subrendusios nykštukinės valstybės, siekdamos sureikšminti
save tarptautinėje bendruomenėje, kelia absurdiškus reikalavimus
šaliai, kurios nesavanaudiškų nuolaidų dėka gavo nacionalinį valstybingumą,
o tai, kad Vakarų visuomenėje ir jų politiniuose sluoksniuose šie
absurdiški reikalavimai susilaukia pritarimo ir užuojautos.
Pavojus kyla ne tik dėl iš Maskvos sklindančių
vertinimų ir grūmojimų. Pačioje Lietuvoje daugiau nei pakankamai
politikų ir veikėjų, kurie, nepaisydami nieko, deda visas pastangas
dar labiau pririšti Lietuvą prie Maskvos. Tai ypač išryškėjo Vilniuje
įvykusiame Europos verslo kongrese. Vien tai, kad šį forumą atidarė
Rusijos Gazprom valdybos pirmininkas A.Mileris, daug ką pasako.
O Lietuvos premjeras A.Brazauskas savo sveikinimo kalboje pirmiausia
akcentavo, kad bendra ES kaimynė Rusija būtų atvira bendriems reikalams,
o Lietuva privalo būti tradiciškai gera Rusijos kaimynė.
Tam karštai pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos
prezidentas B.Lubys, pabrėžęs, jog mūsų verslininkams ypač svarbu
išsaugoti ekonominius ryšius su Rusija, Baltarusija, Vidurinės Azijos,
NVS šalimis. Ir nė vienas net neužsiminė apie Kremliaus susidorojimą
su Jukos kompanijos vadovais Chodorkovskiu ir Lebedevu. Negi Premjeras
ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas nesuvokia, jog taip pat
bus susidorota ir su kitais, jeigu jie neįtiks čekistų vadovaujamam
Kremliui?
Tuo tarpu yra ir kitaip manančių Rusijos politikos
ekspertų. Štai fondo Politika prezidentas Viačeslavas Nikonovas,
paklaustas, kaip atsilieps ES ir Rusijos santykiams referendumų
dėl Konstitucijos pralaimėjimų rezultatai, atsakė, jog pirmiausia
labai susilpnės didžiausio V.Putino bičiulio Prancūzijos prezidento
Ž.Širako vaidmuo. Taip pat sumažės Prancūzijos įtaka ES, kas labai
nenaudinga Rusijai, nes Prancūzija iki šiol užima aiškiai prorusišką
poziciją ES viduje. Beje, V.Nikonovas pranašauja liūdną euro ateitį
ir tolesnį jo kurso kritimą JAV dolerio atžvilgiu.
Taigi šiais balsavimais Prancūzijoje ir Olandijoje,
be abejo, stengsis pasinaudoti ir Rusija, dar labiau varydama pleištus
į ES valstybių tarpusavio santykius.
O dėl Lietuvos, tai kyla labai realus pavojus,
kad visos planuotos finansinės paramos negausime. Nepriėmus Konstitucijos
gali nueiti niekais Lisabonos strategijos ambicijos modernizuoti
visų ES šalių ekonomiką ir skirti į ES biudžetą 1,29 šalių bendrojo
vidaus produkto. Dabar vargu ar tam bus ryžtasi. Geriausiu atveju,
kalbama apie 1 proceto ir dar mažesnius BVP įnašus. Todėl tikėtis
ES pinigų lietaus lieka nedaug vilčių. Tad Lietuvos užsienio politikos
vairininkams yra apie ką galvoti. Ir neraminti savęs, jog nieko
bloga neatsitiko. Šiaip ar taip, referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose
pralaimėjimas palies ir Lietuvą. Tik dar nežinia kaip.
Bet juk nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Gyventi
pagal Nicos sutartį šalims naujokėms, ypač Lietuvai ir kitoms Baltijos
valstybėms, gali būti net lengviau. Ypač apsiginant nuo Rusijos
pinklių. Juk Maskva kaip tik per Paryžių, Berlyną, iš dalies ir
Briuselio biurokratus siekė uždėti apynasrį ES naujokėms. O pagal
naująją Konstituciją nustojus galioti vienbalsiškumo principui,
kovoti su Kremliaus intrigomis būtų kur kas sunkiau. Tačiau pagyvensim
pamatysim.
© 2005 "XXI amžius"
|